Krizės tinkamo laiko nesirenka
„Akivaizdu, jog krizės nesirenka vadovui, komunikacijos specialistui ar kam kitam patogaus laiko: jos ištinka tada, kada ištinka, – po darbo, savaitgaliais ar išvykus. Ir nors tikrai ne visus scenarijus galime numatyti, krizės neretai įspėja apie save iš anksto, todėl joms pasiruošti įmanoma. Krizės valdymo planas ir specifinės kompetencijos yra būtini efektyviai ir savalaikei komunikacijai, o kartu – galimai žalai minimalizuoti“, – teigia vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininkas Donatas Kuras.
Visgi, jis atkreipia dėmesį, jog net ir puikus planas gali nepadėti, jei komunikacijos specialistas bei kiti už krizės sprendimą atsakingi asmenys stokos greičio, empatijos bei gebėjimo mąstyti strategiškai.
„Siekiant suvaldyti krizę, svarbu gebėti įvertinti platų kontekstą ir numatyti kelis žingsnius į priekį, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, formuoti aiškias, nedviprasmiškas žinutes ir, žinoma, skirti pakankamai dėmesio ryšiams su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis valdyti. Sėkmę lemia ne tik plano turėjimas, bet ir jo įgyvendinimas realiomis, dažnai greitai besikeičiančiomis aplinkybėmis“, – tvirtina D. Kuras.
Svarbu atsakyti į esminius klausimus
Kaip teigia Lietuvos komunikacijos industrijos (KIA) Tarybos pirmininkas Vaidotas Vyšniauskas, nesibaigiančios globalios ir lokalios krizės – realybė, nuolat artėjanti prie kiekvieno iš mūsų dėl sparčiai tobulėjančių komunikacijos įrankių.
„Šiuos metus galima pavadinti politinių pokyčių metais – demokratiniame pasaulyje itin daug rinkimų, jau trečius metus vyksta Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, stebime įvykius Gazos ruože ir matome įtampą kitose pasaulio dalyse. Tokiame kontekste krizės, taip pat ir komunikacinės, yra permanentinis reiškinys“, – pastebi V. Vyšniauskas.
Jis tęsia, jog be geopolitinių iššūkių, gyvename įtemptos ekonominės situacijos ir didžiulio neapibrėžtumo aplinkoje. Taip pat vis dažniau svarstome, ar žmogų pakeis dirbtinis intelektas, kiek dar žalos padarys kibernetinės atakos ir „deepfake“ tobulėjimas.
„Nuo naujosios tikrovės ir technologijų spaudimo nepabėgsime, todėl svarbu išmokti veikti esančiomis sąlygomis. Kad tai padaryti būtų lengviau, komunikacijos specialistai kartu turi rasti atsakymus į esminius klausimus: kaip organizacijoms komunikuoti, kai aplink tiek daug neapibrėžtumo; kas yra tikroji komunikacijos vertė, jei dalį jos suplanuoti ir netgi įgyvendinti gali dirbtinis intelektas; kaip komunikacijos profesionalams neprarasti motyvacijos mokytis ir tobulėti, o kartu – ir neperdegti, rūpintis savo emocine sveikata?“, – klausia komunikacijos ekspertas ir priduria besitikintis, kad į šiuos ir kitus klausimus bus atsakyta „PR Impact Awards 2024 “ renginyje.
Šiemet – net 20 kategorijų
Renginį „PR Impact Awards 2024“, vyksiantį birželio 7 d. Vilniuje, tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai.
Šiemet Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinimo komisija išrinks laimėtojus net 20-yje kategorijų. Naujos yra dvi kategorijos: Bendruomenių įtraukimo ir kūrimo bei Drąsa komunikacijoje. Paraiškas konkursui galima pateikti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje iki gegužės 6 d., o žemiausia kaina – iki balandžio 17 d. 23.59 val. Iki gegužės 2 d. taip pat galima pateikti paraiškas Metų komunikatoriaus(-ės) apdovanojimams. Bilietus į renginį jau galima įsigyti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje.
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 11-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau informacijos www.primpactawards.com.