„Civilinio kodekso pataisos įsigaliojo liepos mėnesį, prekybininkai turėjo laiko pasiruošti ir,
tikėtina, per didžiuosius nuolaidų įvykius kaip „Juodasis penktadienis“, vėliau – „Cyber Monday“, taip pat prieššventiniu periodu atsidurs po pirkėjų bei reguliuotojo padidinamuoju stiklu. Verta atkreipti dėmesį, jog pirkėjai yra budrūs – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dar iki 30 dienų taisyklės įsigaliojimo gaudavo daug skundų dėl galimai fiktyvių nuolaidų. Be to, konkurentai nesnaudžia ir gali pasinaudoti klaidomis“, – pranešime žiniasklaidai ciutojama Indrė Barauskienė, advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotoji partnerė, Mažmeninės ir didmeninės prekybos industrijos vadovė.
Vadinamoji 30 dienų taisyklė reglamentuoja nuolaidų komunikaciją ir numato, jog bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.
Minėta taisyklė šiemet pavasarį įtvirtinta Civiliniame kodekse perkeliant į Lietuvos teisę dalį Europos Sąjungos direktyvos, vadinamos „Omnibus“ – ja siekiama sustiprinti ir suvienodinti vartotojų teisių apsaugą Bendrijoje.
Baudos gali apkramtyti apyvartą
Naujoji nuolaidų komunikacijos tvarka galioja tiek fizinėms, tiek elektroninėms parduotuvėms, o už jos pažeidimus taikomos baudos nuo 500 iki 5000 eurų.
„Reguliuotojas turi teisę netaikyti baudų už mažareikšmius pažeidimus. Kita vertus, kai skelbiamos nuolaidos yra plačios reklaminės kampanijos dalis, kyla rizika, jog bus pažeista ne tik 30 dienų taisyklė, bet paskleista klaidinanti reklama, o tai gali užtraukti iki 3 proc. metinės apyvartos dydžio baudą, bet nedidesnę nei 100 tūkst. eurų. Kuo didesnė reklamos sklaida, kuo daugiau vartotojų ji pasiekė, tuo didesnės baudos gresia už vartotojus klaidinančius veiksmus“, – įspėja „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė.
Išimtys ir pavojai
Taigi, jeigu per 30 dienų iki nuolaidos paskelbimo prekės kaina keitėsi, nuolaidą privaloma taikyti nuo mažiausios per šį laikotarpį galiojusios kainos. 30 dienų taisyklė netaikoma greitai gendantiems, greitai prekinę išvaizdą prarandantiems produktams, pavyzdžiui, gėlėms, šviežiems maisto produktams, taip pat ji turi keletą išimčių. Viena jų – laipsniškas kainos mažinimas, pavyzdžiui, siekiant išparduoti sezonines prekes. Tokiu atveju ankstesne kaina laikoma ta, kuri buvo skelbiama iki pirmosios nuolaidos. Laipsniško išpardavimo atveju svarbu įsidėmėti, kad po pirmosios nuolaidos paskelbimo kaina nebegali būti didinama, – ji gali tik nuosekliai mažėti.
Dar viena išimtis – kai pranešama apie bendro pobūdžio akcijas, kuomet nenurodomas konkretus ir pamatuojamas prekių arba jų grupių kainų sumažinimas. Tai gali būti
viso asortimento išpardavimas, kuomet prekybininkas paskelbia nuolaidas, pavyzdžiui, „iki 70 proc.“, arba nuolaidos taikomos kuriai nors prekių kategorijai: grožio prekėms, indams, sodo baldams ir panašiai.
„Komunikuojant nukainojimus, svarbu atidžiai sekti, kad nuolaida kuriam nors daiktui nebūtų taikoma per ilgai. Pavyzdžiui, konkretus šampūnas vieną mėnesį nukainuotas, nes buvo dalis akcijos grožio prekėms, kitą mėnesį jis tapo prekės ženklui paskelbtos akcijos dalimi, trečią mėnesį prekybininkas paskelbė nuolaidas visiems šampūnams, o ketvirtą mėnesį viso asortimento išpardavimą. Jeigu prekė ilgą laiką nebuvo parduodama už vadinamąją lentynos kainą, tai gali būti pripažinta vartotojus klaidinančia reklama“, – aiškina I. Barauskienė.