Kai kurių prekės ženklų istorijos iš tiesų yra tarsi filmai, sako advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyr. teisininkė Liūnė Storoženkaitė. Pasak jos, kiekvienai jų galima priskirti ir tam tikrą žanrą, nes gindamos savo prekės ženklus įmonės įsivelia į detektyvus, veiksmo, o dažnu atveju ir romantinių filmų scenarijus atitinkančius pasakojimus.
Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyr. teisininkė, Europos Sąjungos prekės ženklų ir dizaino patentinė patikėtinė L. Storoženkaitė įmonės rengtoje konferencijoje kalbėjo tema „Ilgai ir laimingai. Sėkmingai apgintų prekių ženklų bylos“.
„Šios konferencijos pavadinimas – „Prekės ženklų istorijos, vertos filmo“. Kai jį pamačiau, pagalvojau, kad kai kurių prekės ženklų istorijos iš tiesų yra kaip filmų ir jos nėra įsivaizduojamos be pagrindinių veikėjų, šiuo atveju – prekės ženklų. Nuotraukoje matote, mano nuomone, pačius populiariausius prekės ženklus – galime juos mylėti arba jų nekęsti, bet jie yra žinomiausi. Kai kurie sudaryti iš žodžių, kiti – vaizdų ar 3D.
Technologijos sparčiai eina į priekį, vartotojai tampa imlesni ir reiklesni naujovėms, todėl prekės ženklų savininkai, pasitelkdami šiuolaikines technologijas, kuria netradicinius prekės ženklus. Pavyzdžiui, „Vodafone“, „Metro Goldwyn Mayer“, – vardija ji.
Tarnybų ekspertai primena privačius detektyvus
Pristatydama tam tikrų prekės ženklų bylas, L. Storoženkaitė pradeda nuo detektyvo žanro filmus atitinkančių pasakojimų.
„Sugalvoję prekės ženklą ir pateikę paraišką atitinkamoms intelektinės nuosavybės tarnyboms, pavyzdžiui, Valstybiniam patentų biurui ir kt., pradedate dalyvauti detektyvinio žanro prekių ženklų istorijoje. Kadangi tų tarnybų ekspertai gali jūsų paraiškas ištyrinėti, išnagrinėti ir įvertinti, ar atitinka visus prekės ženklui keliamus reikalavimus, o svarbiausia – ar jis atlieka pagrindinę ženklo funkciją, t. y. leidžia identifikuoti, atskirti vieno gamintojo prekes ir paslaugas nuo kito gamintojo prekių ir paslaugų.
Nustatę, kad yra pažeidimų, atsisakys jūsų ženklo registravimo. Kaip ir detektyviniuose filmuose, labai svarbi teritorija, kurioje tyrinėjami objektai – šiuo atveju svarbi teritorija, kurioje registruosite prekės ženklą dėl kalbinių skirtumų, vartotojų suvokimo, rinkos segmentų ir struktūros“, – kalba vyr. teisininkė.
Anot jos, detektyvo žanrą puikiai iliustruoja Lietuvoje sėkmingai registruotas prekės ženklas „Bambino“, prekiaujantis gaminiais, skirtais kūdikiams: „Lietuvoje ekspertai išnagrinėję pamatė, kad vidutiniam vartotojui šis žodis nieko nereiškia, turi skiriamąjį požymį. Tačiau labai abejoju, ar šis prekės ženklas būtų registruotas Italijoje ar itališkai kalbančiose šalyse, nes italų kalboje „bambino“ reiškia „kūdikis“. Toks ženklas būtų suprastas ir tai būtų nuoroda į prekes.“
Kitas L. Storoženkaitės pateiktas pavyzdys – „Širdies lašai“. Pareiškėjas UAB „Valentis“ pateikė paraišką registruoti vaistą „Širdies lašai“. Valstybinio patentų biuro ekspertai, įvertinę ir išnagrinėję paraišką, nustatė, kad jis neatlieka minėtos identifikavimo funkcijos, o nurodo savo paskirtį.
„Pareiškėjams prekės ženklas buvo svarbus, todėl nenuleido rankų – kai prekės ženklas nepatvirtinamas, yra antras šansas įrodyti, kad jis įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo (vartotojai žino ir skiria šį prekės ženklą, nes jūs reklamavote, dėjote pastangas, kad jis būtų pamatytas, skelbėte informaciją). Taip atsitiko šiuo atveju – jie įrodė, kad didelė visuomenės dalis žino šį prekės ženklą ir sėkmingai įregistravo“, – aiškina vyr. teisininkė.
Įregistravus prekės ženklą negalite sėdėti sudėję rankų
Tiesa, pasak L. Storoženkaitės, nemažiau įdomių prekės ženklų situacijų galima pritaikyti ir veiksmo filmų scenarijams: „Įregistravę prekės ženklą, negalite nieko nedaryti – būtent prekės ženklo savininkas turi imtis aktyvių veiksmų ginant, susitariant. Jei prekės ženklas rūpi, o jį kopijuoja, bando kurti panašius, reikia veikti aktyviai.“
Jos teigimu, pagrindinė situacija, kai reikia susimąstyti ir pradėti veikti yra tada, kai pamatote, kad pateikta paraiška prekės ženklo registracijai, kuris yra klaidinamai panašus į jūsų prekės ženklą.
„Turėtumėte pateikti protestą ir protestuoti registraciją, t. y. neleisti pažeidėjui registruoti savo prekės ženklo. Kad taip būtų, turi matytis klaidinamas panašumas arba tapatumas – esminės priežastys. Be to, yra vertinamas vaizdinis, fonetinis ir semantinis ženklų panašumas. Svarbiausia, ar vartotojai suklys, įsigiję konkurento prekę manydami, kad įsigijo jūsų prekes“, – tikina ji.
Dar vienas atvejis – kai substratų, naudojamų žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje, gamintojas norėjo registruoti prekės ženklą „Forteco“, kai jau egzistavo trąšų gamintojas „Ferteco“.
„Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pareiškėjas „Forteco“ norėjo registruoti prekės ženklą, bet jį užprotestavo „Ferteco“, kuris turi registruotą prekės ženklą panašioms prekėms – trąšoms. Šiuo atveju vaizdinis elementas neturi išskirtinumo, matoma, kad „Forteco“ naudojama žemės ūkiui, nurodo prekių paskirtį. Taigi toliau kalbame apie žodžius – skiriasi tik viena raidė. Tiek vaizdiškai, tiek fonetiškai prekės ženklai buvo pripažinti klaidinamai panašiais. Savo ruožtu semantinis aspektas neturėjo jokios reikšmės“, – aiškina L. Storoženkaitė.
Nepaisant to, pasak specialistės, buvo ir dar viena panaši situacija, tačiau jos galutinis scenarijus buvo visiškai kitoks – šį kartą dviračių gamintojas „Massi“ protestavo garsaus futbolininko Lionelio Messi registruojamą prekės ženklą „Messi“.
„Skiriasi viena raidė, vaizdiniai elementai gana paprasti. Vyko ginčas, buvo sakoma, kad prekės ženklai klaidinamai panašūs, skiriasi viena raidė, vaizdas irgi nėra labai priešpriešinis. L. Messi nenuleido rankų, padavė paraišką į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris pripažino, kad ir vaizdiškai, ir fonetiškai panašu, bet iškėlė klausimą „ar žinote, kas yra L. Messi? Kas jo nežino?“ Taigi teismas pasakė, kad didelė dalis vartotojų žino L. Messi ir nesupainios su „Massi“. Ši byla įdomi tuo, kad sprendimas pagrįstas asmens žinomumu“, – aptaria vyr. teisininkė.
Trečiasis bylos pavyzdys, kurį pasakoja L. Storoženkaitė, tai informacinių technologijų „Apple“ ir įmonės „peAR Technologies“ ginčas. Šiuo atveju „Apple“ pabrėžė, kad registruojamas prekės ženklas klaidinamai panašus į „Apple“, kadangi „peAR Technologies“ registraciją pateikė tai pačiai klasei: kompiuteriams, telefonams ir kitiems el. prietaisams
„Apple“ užprotestavo šią registraciją ir jiems buvo pritarta, nes vėlgi vertinta, ar obuolys panašus į kriaušę, kokiai šeimai abu vaisiai priklauso. Po šio sprendimo „peAR Technologies“ nepasidavė ir padavė ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Visų pirma, teismas svarstė, ar obuolys yra panašu į kriaušę. Teisėjai vertino šią bylą ir nusprendė, kad obuolys nėra panašu į kriaušę, todėl, kad net tam tikrose ES šalyse, kai norima palyginti kažką nesuderinamo ar kažką skirtingo, lyginamas obuolys ir kriaušė. Nepaisant to, kad abu vaizdai koncepciškai nėra panašūs, tik vizualiai. Teismas visgi pasisakė kitaip ir tokie gigantai kaip „Apple“ pralaimėjo“, – sako L. Storoženkaitė.
Praktika rodo, kad 75 proc. ginčų baigiasi taikiai
Kaip teigia vyr. teisininkė, prekės ženklų istorijose yra ir romantinio žanro apraiškų, nes ne visi ginčai baigiasi tik ginčais. Galima susitarti, rasti sprendimą, kartais šalys randa kompromisą, nes, nes teisinės paslaugos ir teismai kainuoja, be to, užtrunka ilgai.
„Pavyzdžiui, „Delfi“ prieš „Delfis“ ir „Delfinas“. Ieškovas UAB „Delfi“ pateikė ieškinį teismui atsakovams „Delfis“ ir „Delfinas“, kurie registravo prekės ženklą labai panašioms paslaugoms.
Iš tiesų šalys pradėjo bylą, buvo pasirengiamasis teismo posėdis bylos nagrinėjimui, tačiau susitarė išspręsti ginčą taikiai – atsakovai teises į minėtus du prekės ženklus perdavė UAB „Delfi“, taip pat įsipareigojo ateityje neregistruoti panašių prekės ženklų tokioms paslaugoms“, – dėsto L. Storoženkaitė, ir priduria, kad praktikoje apie 75 proc. protestų atvejų pavyksta išspręsti taikiai, šalys yra geranoriškos, tariasi.
Anot vyr. teisininkės, tam, kad scenarijai būtų kuo paprastesni galima vadovautis tam tikromis rekomendacijomis iki ir po prekės ženklo registravimo: „Pirmu atveju svarbu įvertinti prekių ženklo registrabilumą (ar žymuo gali būti prekės ženklu), atlikti prekės ženklų paiešką (ar žymuo nepažeidžia trečiųjų šalių teisių), IN tarnybai atsisakius registruoti – galimybė prašyti pakartotinės ekspertizės. Savo ruožtu po registracijos reikia būti aktyviems ginant savo prekės ženklą, vykdyti prekių ženklų registracijos stebėseną.“
