Prekių klastotės: norintiems užsidirbti reikia ieškoti naujų gynybos būdų

Tiek suklastotų prekių sulaikymų, tiek bylų dėl tokių prekių pastaruoju metu nemažėja. Priešingai, ryškėja tendencija suklastotų prekių gavėjams, taip pat ketinantiems tokias prekes realizuoti, pasitelkti įvairius gynybos būdus, kad išvengtų suklastotų prekių sunaikinimo.

Pranešime žiniasklaidai plačiau apie naujausią pasiteisinimą ir kodėl jis neįtikina, pasakoja Inga Lukauskienė, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatė, patentinė patikėtinė ir asocijuota partnerė.

Siekia išvengti prekių sunaikinimo

Reglamente numatoma, kad prekių ženklo savininkui patvirtinus, jog sulaikytos prekės yra klastotės, ir pateikus prašymą tokias prekes sunaikinti, sulaikytų prekių savininkui (gavėjui) dėl to neprieštaraujant, prekės paprastai yra sunaikintos supaprastinta tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Tokiu atveju prekių gavėjas dėl to nepatiria papildomų nuostolių.

Vis dėlto savaime suprantama, kad prekių gavėjui nėra kompensuojami jo patirti nuostoliai. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai prekių kiekis yra nemažas arba prekių vertė yra didelė, prekių gavėjai siekia išvengti prekių sunaikinimo. Jie teikia prieštaravimą sunaikinimui supaprastinta tvarka, tikėdamiesi, kad prekių ženklo savininkas nesikreips į teismą, nes tokiu atveju prekių naikinimui yra būtinas teismo sprendimas. Tačiau, kaip rodo praktika, visais atvejais teismo sprendimas yra palankus prekių ženklo savininkui ir suklastotos prekės anksčiau ar vėliau yra sunaikinamos, tokių prekių gavėjui patiriant ir papildomų – bylinėjimosi – išlaidų.

Ieško originalių gynybos būdų

Žinodami tokią teismų praktiką, žmonės siekia ir kitais būdais išvengti bent jau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškodami originalių gynybos būdų. Naujausias iš jų – atsakovo tvirtinimas, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, nes siuntos dokumentuose buvo nurodytas kaip gavėjas nepagrįstai.

Konkretus toks atvejis buvo nagrinėjamas balandžio pradžioje. Deja, atsakovui tokia taktika nepasiteisino – Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą. Šioje byloje ieškinys atsakovui buvo pareikštas dėl Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytų 735 vienetų ratlankių dangtelių, pažymėtų žymeniu „BMW“, kurių gavėju buvo nurodytas atsakovas.

„Gudrūs“ būdai nepasiteisina

Kaip teigė atsakovas, jam nežinomi asmenys jo asmens duomenis, taip pat ir viešai neskelbiamą mobiliojo telefono numerį siuntos važtaraštyje nurodė be jo žinios. Taigi atsakovui gavus prekes, jo manymu, minėti asmenys būtų pareikalavę šių prekių.

Teismo vertinimu, apelianto versija, kad neįvardyti tretieji asmenys pasinaudojo apelianto asmens duomenimis, įskaitant ir tuos, kurie nėra viešai prieinami, bei sumokėjo už sulaikytas prekes, yra neįtikinama.

Taigi suklastotų prekių pirkėjams, ketinantiems prekiauti tokiomis prekėmis Lietuvoje, teks paieškoti originalesnių gynybos būdų, nes pagrindiniai jų – argumentas, kad tokiose bylose neva reikalinga ekspertizė ar įrodinėjimas, kad ženklai yra nepanašūs, nors skirtumus pastebėti kartais būna praktiškai neįmanoma, taip pat bandymas įtikinti, kad buvo pasinaudota jų asmens duomenimis, nepasiteisina.