Pasak jo, rinkimai visada pasižymi „dramos elementais“, ir nors keitimas galėtų būti diskutuojamas, kyla klausimas, ar verta tai daryti dėl vienos pozicijos.
„Daugeliu atvejų rinkimai, vienokie ar kitokie, virsta dramomis. Daugeliu atvejų politikoje, tarkime, Seimo pirmininko rinkimai arba nuvertimai visada yra su dramos elementais. Kai kurios dramos tęsiasi ilgiau, kai kurios trumpiau. Ar verta vienam žmogui koreguoti įstatymą? Čia yra sprendimai, kurie turėtų būti išdiskutuoti. Klausimas, kaip keisti – daugiau tarybos narių, padaryti nelyginį jų skaičių?“ – trečiadienį LRT televizijai teigė F. Jansonas.
Trečiadienį LRT tarybos posėdžio metu buvo nuspręsta, kad generalinės direktorės postą užims dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
ELTA primena, kad pirmieji rinkimai LRT vadovo kėdei užimti vyko kovo mėnesį. Tačiau iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas. Tąkart įvykdžius du balsavimo turus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinko po vienodą balsų skaičių.
Birželio pradžioje posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę tie patys kandidatai sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Po antro nesėkmingo LRT tarybos bandymo išrinkti naują vadovą užvirė diskusijos dėl galimų rinkimų nuostatų pokyčių. LRT taryba nutarė papildyti konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą – dalis tarybos posėdžio, kurioje kandidatai pristatys savo programas bei atsakys į klausimus, bus vieša. Taip pat, siekiant skaidrinti konkursą, kandidatai pirmadienį susitiko su LRT darbuotojais.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.