Rems ne tik žiniasklaidos priemones, bet ir individualius žurnalistus
Kultūros ministerijos parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekte numatoma steigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą. Fondo skirstomomis lėšomis siūloma remti ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet tam tikrais atvejais ir skleidėjų projektus, fizinių asmenų (žurnalistų) veiklą. Siūloma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat galėtų skirti stipendijas, vykdyti tyrimus, rengti ir viešai skelbti apžvalgas, atlikti kitas visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo funkcijas.
Numatomi trys lygiaverčiai šio fondo dalininkai: Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija, vienijanti viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų organizacijas, ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, telkianti kultūros periodinius leidinius.
Fondo tarybą bus siūloma formuoti iš 10 narių, kurių po 1 deleguotų: Kultūros periodinių leidinių asociacija, Meno kūrėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija.
Vykdant pertvarką, numatomi ir rėmimo draudimai. Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius aiškino, kad yra siūloma, kad nei valstybės, nei savivaldybės institucijos negalėtų remti žiniasklaidos kitaip nei per Medijų rėmimo fondą. Taip pat siūloma, kad per šį fondą nebebūtų remiami viešųjų ryšių, reklamos agentūrų projektai, mokslo, studijų švietimo projektai, paliekant jų rėmimą per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, LRT projektai, kitų viešosios informacijos rengėjų projektai, kurie įgyvendinami LRT. Taip pat, kaip ir dabar, bus neremiami projektai juridinių asmenų, kurie yra padarę rimtą profesinį nusižengimą, kuo laikoma ir propagandos platinimas, karo kurstymas ir pan.
Sieks užtikrinti lankstumą
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šiandien žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais pokyčiais. Reklamos pajamų persiskirstymas didžiųjų pasaulio korporacijų ir turinio dalijimosi platformų naudai lemia tai, jog žiniasklaidos priemonėms išlikti tampa iššūkiu, dėl kurio krenta turinio kokybė.
„Jau nekalbu apie kultūrinę žiniasklaidą bei regioninę žiniasklaidą, kurioms išsilaikyti ir anksčiau buvo sudėtinga, nors jų reikšmė pilietinei visuomenei ir vietinėms bendruomenėms yra didžiulė, – sako S. Kairys. – Esama rėmimo sistema buvo sukurta spręsti svarbiems, bet labiau lokaliems iššūkiams. Dabar iššūkių ir pobūdis, ir mastas visai kitokie. Pandemija, infodemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, pasikeitę visuomenės medijų vartojimo įpročiai parodė, kad esamas modelis pernelyg statiškas ir negali tinkamai reaguoti į kintančias aplinkybes, netampa reikšminga paspirtimi žiniasklaidai, kurios vaidmuo tokiu įtemptu metu ypač svarbus. Atnaujintas rėmimo modelis reikštų daugiau lankstumo ir savitvarkos, kartu – mažiau politinės įtakos priimant sprendimus skirti konkrečią paramą. Be abejo, matome būtinybę ir reikšmingai didinti žiniasklaidai skiriamą paramą. Tačiau tam visų pirma privalome paruošti namų darbus – konstruktyviai atnaujinti patį žiniasklaidos rėmimo modelį.“
Pereinamuoju laikotarpiu skirstys per du fondus
Planuojama, kad kitąmet, pereinamuoju laikotarpiu, lėšas žiniasklaidos projektams paskirstys tiek dabartinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF), tiek naujasis Medijų rėmimo fondas. Nuo 2024-ųjų visos žiniasklaidai remti skirtos lėšos bus skirstomos tik per Medijų rėmimo fondą.
Kokį biudžetą planuojama paskirstyti pirmaisiais naujos įstaigos gyvavimo metais, S. Kairys kol kas įvardinti negalėjo, tačiau teigė, kad yra sutarimas dėl to, kad jis būtų didesnis, nei dabar per SRTRF paskirstomos lėšos.
Parengtame projekte numatoma, jog Fondas rems tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos. Taip pat bus remiamos ir kitos programos, Fondo tarybos parengtos atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus ir patvirtintus Fondo dalininkų.
„Viso pasaulio žiniasklaidai šių laikų realybė atnešė daugybę iššūkių. Tuo pat metu išlieka būtinybė dirbti etiškai, kokybiškai, kiekviena publikacija, reportažu ar transliacija jausti atsakomybės prieš visuomenę svorį. Reikalingi tvarūs, ilgalaikiai ir apgalvoti sprendimai, kurie itin dinamiškoje pokyčių aplinkoje Lietuvos žiniasklaidai padėtų nuosekliai stiprinti kokybę ir patikimumą“, – teigia vieno iš trijų siūlomų naujojo Fondo dalininkų – Visuomenės informavimo etikos asociacijos – atstovė Vaiva Žukienė.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas sako, jog kultūrinės žiniasklaidos finansavimo pertvarkos, kuri užtikrintų jos tvarumą, šiuolaikiškumą, gyvybingumą, šio sektoriaus atstovai siekė daug metų: „Į naujai kuriamą Fondą žiūrime kaip į dar vieną bandymą perkrauti apskritai viso žiniasklaidos lauko rėmimą. Suprantame, kad ir kiti žiniasklaidos sektoriai (regioninė spauda, analitinė žurnalistika) patiria iššūkius, tad mūsų interesas yra ir visos žiniasklaidos lauko sveikata, todėl kuriant naują fondą atsakomybės priimti nebijome. To tikimės ir iš kitų – politikų, visos kultūros bendruomenės, žiniasklaidos lauko.“
Priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus būtų steigiamas Medijų rėmimo fondas, formuojama Fondo taryba, viešojo konkurso būdu skiriamas Fondo direktorius, rengiamos Fondo finansuojamų projektų teikimo gairės. Pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas žiniasklaidai teikti paraiškas galėtų įvykti 2023-ųjų vasarą.