Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė: 5 esminės žiniasklaidos tendencijos

Per 2020 metų pradžioje prasidėjusią koronaviruso pandemiją daug kam virto pasaulis, vieni iš jų buvo žiniasklaida. O vertėsi jis keliais aspektais: daliai žiniasklaidos stipriai krito reklamos pajamos, tad kilo išgyvenimo klausimas, tačiau tuo pačiu metu stipriai išaugo informacijos srautai, išaugo krūvis, reikėjo suburti žmones ir didinti apsukas. Visa ši situacija paskatino tam tikrus procesus, iššaukė naujas problemas, o kai kurias išsprendė. Peržvelgusi praėjusius metus ir šių metų prognozes, išskyriau penkias esmines žiniasklaidos tendencijas.

Visuomenė atsigręžė į tradicinę žiniasklaidą

Visame pasaulyje visuomenė atsigręžė į tradicinę žiniasklaidą. Turinio vartojimas labai smarkiai išaugo, žmonės sekė kiekvieną naujieną apie koronavirusą, o po to kartu skaitė ir žiūrėjo visa kita, nes pirmiausia reikėjo patikimos informacijos apie naująjį virusą, o jos galima buvo gauti iš to šaltinio, kuris tikrina pateikiamą informaciją - žiniasklaidos.

Taip pat atsidaro daugiau laiko, teko būti namuose, o telefonas ir kiti įrenginiai buvo visada šalia. Tai paskatino bendrą turinio internete vartojimą.

Pastebėti iki tol nematyti ir Delfi portale skaitomumo ir video žiūrimumo skaičiai, pavyzdžiui, kai vieną tekstą vienu metu skaito keliolika tūkstančių žmonių.

Tokio paties efekto sulaukė ir žiniasklaidos priemonės kitose šalyse. Tyrimų bendrovė „Nielsen“ nustatė, kad prieš metus kovo mėnesį JAV žmonės praleido 215 proc. daugiau laiko skaitydami naujienas internete, palyginti su tuo pačiu 2019 metų mėnesiu.

Šis rodiklis buvo 180 proc. Italijoje, 125 proc. Tailande, 78 proc. Japonijoje ir 52 proc. Australijoje. Lietuvoje mes taip pat stebėjome keliasdešimt procentų išaugusį vartojimą.

Naujienų portalai Lietuvoje yra įvardijami pagrindiniu naujienų kanalu domintis tiek susijusiomis su virusu, tiek apskritai kitomis temomis.

Platformos „Delfi apklausos“ atliktas reprezentatyvus tyrimas apie medijų vartojimą pirmojo ir antrojo karantinų metu rodo, kad beveik 60 proc. respondentų naujienų portalus įvardija kaip pagrindinį kasdienių naujienų šaltinį (17 proc. televiziją, 12 proc. soc tinklus).

Vertinant pateikiamų naujienų patikimumą pirmauja įvardijama televizija (35 proc.), vietiniai naujienų portalai – antri (26 proc.), toliau rikiuojasi užsienio naujienų portalai ir radijas, soc. tinklai – nepilni 4 proc.

Įdomus ir, mano akimis, labai geras faktas, kad Lietuvoje dar gana nedidelis procentas žmonių socialinius tinklus laiko pagrindiniu naujienų šaltiniu, kai kuriose vakarų šalyse šis skaičius įprastai yra didesnis.

Per pirmąjį karantiną žmonių poreikį ir paieškas gauti patikimą informaciją portalas Delfi pajuto ir per Delfi versijos rusų kalba skaitomumą.

Skaičiai staiga ėmė eksponentiškai augti, o pagrindinis skaitytojų srautas ateidavo iš Baltarusijos. Kodėl?

Ten diktatoriaus Lukašenkos valdžia koronavirusą apskritai neigė ir nuo visuomenės slėpė informaciją, todėl žmonės ieškojo tikrų žinių.

Padidėjęs skaitomumas neatslūgo ir kitais mėnesiais, kai prasidėjo prezidento rinkimų farsas, protestai, smurtas prieš protestuotojus. Objektyvios informacijos poreikis išlieka ir šiandien.

Dezinformacijos ir melagienų sprogimas

Vienas iš svarbiausių pokyčių, iššūkių, su kuriuo susidūrė visuomenės, yra dezinformacijos „sprogimas“. Kartu su išaugusiais informacijos srautais į viršų šovė dezinformacijos, susijusios su koronavirusu, skiepais ir kitais tuo metu svarbiais dalykais, srautai.

Žmonės melagienomis labai aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai kovodami su tuo ir kylančia reputacine krize ieškojo žiniasklaidos partnerystės visame pasaulyje. Bet akivaizdu viena – dezinformacija šiuo metu yra tikra itin opi problema, tai vienas iš kritikos šaltinių socialiniams tinklams ir grėsmė visuomenėms.

68 proc. „Reuters“ institute apklaustų žiniasklaidos profesionalų pripažino pajutę dezinformacijos ir melagienų fone sustiprėjusias tradicinės žiniasklaidos pozicijas.

Atsiranda kalbančių apie naujienų renesansą, bet tuo pačiu iškyla klausimas, kaip į tradicinę žiniasklaidą patraukti tuos žmones, kurie buriasi į uždaras grupes socialiniuose tinkluose ir ten verda sąmokslo teorijų ir dezinformacijos liūne.

Tad tiek žiniasklaida, tiek socialiniai tinklai, tiek valstybių politika turi dar labai daug ką nuveikti ties dezinformacijos problema.

Socialinių tinklų krizė

Kaip jau minėjau, dėl melagienų socialiniai tinklai išsišaukė labai daug kritikos, tačiau tai dar ne viskas.

Dar daugiau aistrų kilo po to, kai „Twitter“ ir „Facebook“ blokavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą. Iš esmės dėl to, kad neatlaikė visuomenės spaudimo dėl visiškai nekontroliuojamos turinio sklaidos.

Kita vertus, po to jie išsišaukė kitą kritikos bangą dėl žodžio laisvės pamatinių vertybių pamynimo ir galios monopolio demonstravimo.

Socialinius tinklus per pastaruosius mėnesius savanoriškai paliko keletas įžymybių, tarp jų ir buvusi Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos pora princas Haris ir Meghan Markle. Panašu, kad socialiniams tinklams reikės ieškoti sprendimų. Socialinių tinklų krizė yra akivaizdi ir neaišku, kaip ji baigsis.

Naujo santykio tarp žiniasklaidos ir didžiųjų technologijų gigantų formavimasis

Pastaraisiais metais brendęs konfliktas dėl pasaulinių gigantų „Facebook“ ir „Google“ nusiurbiamų reklamos pajamų (mažiausiai pusė reklamos pajamų keliauja globaliems žaidėjams) ir tuo pačiu naudojamo žiniasklaidos turinio, šiemet įgauna aiškias formas.

Prancūzijai pavyko pasiekti, kad „Google“ pradėtų mokėti žiniasklaidai autorinių teisių mokestį už jos sukuriamą turinį. Australija vasarį sugebėjo priimti naują įstatymą, reglamentuojantį technologijų gigantų mokėjimą žiniasklaidai už turinį.

Prieš tai buvo įvykęs iki šiol nematytas precedentas – „Facebook“ blokavo visas Australijos žiniasklaidos priemones, nebuvo galima dalintis nuorodomis į straipsnius. To išdava – Australijos „ABC News“ aplikacija šovė į viršų ir buvo populiariausia „Appstore“, tačiau „Chartbeat“ duomenys rodo, kad srautas į žiniasklaidos priemones krito 20 proc. Kas iš to išloštų, sunku pasakyti.

Tai už ką mokės „Google“ ir „Facebook“ minėtais atvejais? Jie mokės ne už nuorodas, bet už turinį, kurį talpins savo specialiuose naujieniniuose produktuose – „Google Showcase“, o „Facebook“ – Australijoje startuosiančioje „News“.

„Facebook“ visai neseniai paskelbė įsipareigojanti per artimiausius metus investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į žurnalistikos palaikymą. Akivaizdu, kad patys gigantai supranta, kad situacija nebeleidžia jos ignoruoti.

Kada tai bus Lietuvoje? Vis daugiau šalių garsiai kelia klausimą dėl vadinamojo „digital tax“, tačiau greičiausiai kažkokį sprendimą turėsime, kai Europa dėl to sutars centralizuotai.

Vis daugiau turinio taps mokamu

Kaip viena iš didžiųjų postkoroninės žiniasklaidos pasekmių yra jos skaitmenizacija. Tie, kurie neturėjo skaitmeninių versijų, buvo tiesiog priversti imtis priemonių, kad išgyventų, ir transformavosi. Skaitmeninei žiniasklaidai skirtame leidinyje „Digiday“ atlikta beveik 200 žiniasklaidos atstovų apklausa parodė, kad jos pajamų augimo labiausiai tikisi iš elektroninių prenumeratų augimo ir video reklamos. Tai iš esmės ir brėžia pagrindines kryptis šiems metams.

Delfi pirmasis iš didžiųjų, ne nišinių portalų Lietuvoje, prieš beveik pusantrų metų startavo su mokamo turinio platforma Delfi plius, prie mūsų po kelių mėnesių prisijungė antras rinkos žaidėjas – portalo „15min“ produktas „15max“. Manau, kad ateityje atsiras ir daugiau.

Šiuo metu Delfi plius turi daugiau nei 9 tūkst. prenumeratorių. O tyrimai rodo, kad įprastose visuomenėse iki 10 proc. populiacijos yra linkę mokėti už turinį, taigi kur augti turime ir mes, ir mūsų konkurentai. O viso pasaulio turinio vartotojai turi pasiruošti daugiau už jį mokėti. Šias tendencijas pabrėžia tiek naujausios „Reuters“ instituto, tiek kitų medija gigantų žiniasklaidos apžvalgos.

Kalbant apie video turinį, tai Delfi buvo pirmasis tarp interneto portalų ir sukūrė didžiausią internetinę televiziją Delfi TV, kurią, be abejo, šiemet tik dar labiau auga, kaip ir kitos Delfi video turiniui skirtos platformas: Delfi TV linijinis kanalas, Delfi „Youtube“ ir „Facebook“. Neabejotinai dėmesys ir investicijos į video turinį turėtų didėti visoje žiniasklaidoje.

Apibendrinant pasaulyje vykstančius perversmus ir jų įtaką žiniasklaidai, galima daryti išvadą, kad dabar yra galimybė žiniasklaidai susigrąžinti prarastas pozicijas visuomenėse ir tik nuo mūsų – žurnalistų – priklausys, kiek būsime profesionalūs ir sugebėsime išlaikyti savo skaitytojų ir žiūrovų dėmesį.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvos verslo forume skaitytą pranešimą „Postkoroninė žiniasklaidos ateitis ir visuomenės interesai“. Daugiau pranešimų galite rasti ČIA.