Vakarų pasaulyje visuomenės ir institucijų santykiai paaštrėjo dėl socialinio kontrakto pažeidimo – netinkamos korporacijų veiklos, vyriausybių korupcijos, netikrų naujienų (fake news).
Išsivysčiusiose šalyse gyventojai mano, kad negauna pakankamai vertės iš augančios ekonomikos. Baimė užgniaužia viltį, nes ilgalaikės sąsajos tarp sunkaus darbo ir pilietiškumo nepasiteisino. 85 proc. gyventojų bijo prarasti savo darbą dėl keleto svarbiausių priežasčių: augančio laisvai samdomų darbuotojų (freelancers) ir trumpalaikių sutarčių skaičiaus, artėjančio ekonomikos nuosmukio ir reikiamų žinių bei įgūdžių stokos. Kartu bijoma pigesnės darbo jėgos iš užsienio , imigrantų, kurių darbo jėga pigesnė, verslo perkėlimo į kitas šalis ir automatizacijos.
Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad praranda pagarbą ir orumą, kurį kadaise turėjo savo šalyje. Trys iš keturių nerimauja, kad netikros naujienos bus panaudotos kaip ginklas. 6 iš 10 bijo technologinių pokyčių tempo – jie nebevaldo savo likimo. Tai rodo didėjantį piliečių vadovaujamų protestų skaičių ir didėjantį populizmą.
Du trečdaliai mano, kad technologijos vystosi per greitai, o technologijų sektorius nebetenka pasitikėjimo.
„Išsivysčiusiose rinkose mažiau nei vienas iš trijų žmonių mano, kad po penkerių metų jiems bus geriau. Mažiau nei 20 proc. gyventojų išreiškia pasitikėjimą šia sistema, o 73 proc. siekia pokyčių. Daugiau nei pusė mūsų respondentų mano, kad kapitalizmas daro daugiau žalos nei naudos ir kad demokratija praranda savo veiksmingumą“, – pabrėžia „Edelman“ tinklo vadovas Richard Edelman.
Kaip išeitis iš šios situacijos yra pabrėžiami du svarbiausi faktoriai – kompetencija ir etiškas elgesys: skaidrumas, tvari veikla, sąžiningas darbo užmokestis ir darbuotojų mokymai, padedantys išsaugoti reikiamas kompetencijas. Verslas turi būti tokio elgesio pavyzdys. 75 proc. mano, kad verslas privalo būti lyderis ir uždirbant pelną, ir skiriant dėmesį visuomenės interesams.
Didžiausias dėmesys, įtvirtinant tokį elgesį, tenka įmonių vadovams (CEO). Jie turi atliepti esamus visuomenės poreikius ir nevengti apie juos kalbėti. Du trečdaliai apklaustųjų norėtų pirkti produktus iš būtent tokiu būdu valdomo verslo.
92 proc. darbuotojų tikisi, jog darbdavio vadovas aiškiai pasisakys vienu ar keliais opiais klausimais, pradedant nuo pajamų nelygybės ir baigiant mokymais, kurių reikės būsimam darbui.
73 proc. darbuotojų tikisi, kad būsimas darbdavys pasiūlys galimybę pozityviai formuoti visuomenės ateitį.
2020-ųjų „Trust Barometer“ respondentai pasakė, kad klientai ir darbuotojai ilgalaikei įmonės sėkmei yra daugiau nei penkis kartus svarbesni nei akcininkai.
Tyrimas rodo, kad verslo mentalitetas turi iš esmės pasikeisti. Visuomenė tikisi verslo ir vyriausybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.
Šių metų „Trust Barometer“ atskleidžia stulbinantį disbalansą tarp institucijų. Verslui priskiriamos aukščiausios kompetencijos – tai yra 54 taškų atotrūkis nuo vyriausybinių institucijų. Visuomenė nemano, kad valstybinės institucijos dirba kompetentingai. NVO sektorius labiau kelia pasitikėjimą dėl savo etiško elgesio – čia fiksuojamas 31 punkto atotrūkis nuo valdžios institucijų. Tačiau aplinkosaugos srityje ir naikinant pajamų nelygybę vyriausybiniu sektoriumi yra pasitikima daugiau nei du kartus nei verslu.
„Keturiems ateinančio dešimtmečio egzistenciniams klausimams – pajamų nelygybei, tvarumui, informacijos kokybei ir dirbtiniam intelektui – reikės didesnio mūsų institucijų bendradarbiavimo lygio. Nė vienas subjektas negali pats priimti šių sudėtingų iššūkių. Tačiau tik apie trečdalis žmonių mano, kad verslas daro gerą darbą bendradarbiaudamas su NVO ar vyriausybe. Šiuo metu verslas ir valdžia yra tarsi skirtingo svorio vaikai nesubalansuotoje žaidimų aikštelėje“, – sako R. Edelman.
Vyriausybinius sektorius, suvokiamas kaip nekompetentingas ir neetiškas, nesugeba suteikti reikiamos atsvaros verslui, kuris laikomas labai veiksmingu, bet pernelyg savimi suinteresuotu. Todėl verslui svarbu pradėti bendradarbiauti su vyriausybėmis.
R. Edelman sako, kad verslas turi imtis vadovaujamo vaidmens spręsdamas pasitikėjimo paradoksą, nes būtent verslas turi didžiausią laisvę veikti. Visuomenė mano, kad verslo pareiga yra mokėti deramą atlyginimą (83 proc.) ir perkvalifikuoti darbuotojus, kurių darbo vietoms gresia automatizavimas (79 proc.). Vis dėlto mažiau nei trečdalis žmonių tiki, kad verslas tai padarys.
R. Edelman sako, kad pokalbių laikas baigėsi – 2020 m. turi būti veiksmų metai.