Video rinkodaros pradžia

Kai dar nebuvo socialinių tinklų („Facebook“, „LinkedIN“, „Twitter“ ir kt.) ir vaizdo peržiūros platformų („YouTube“, „Vimeo“ ir kt.), ilgą laiką vyravo vienokia ar kitokia forma pateikta, televizinė reklama (reklaminiai intarpai, TV parduotuvės, įmonių pristatomieji filmukai ir t. t.). Viso to pradžia buvo 1941 metų birželio pirmą dieną. Amerikiečių televizijos kanalas WNBT (šiuo metu WNBC) prieš beisbolo rungtynes tarp Bruklino „Dodgers“ ir Filadelfijos „Phillies“ pirmą kartą parodė televizinę reklamą. Nuo to laiko įmonės pradėjo pristatinėti savo prekes ir paslaugas naudodamos video medžiagą. Tuo tarpu pirmoji lietuviška televizija dienos šviesą išvydo tik 1957 metais. Lietuva tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai ir neturėjo rinkos ekonomikos, todėl šis kanalas negalėjo būti naudojamas video rinkodaros tikslais. Žvelgiant iš kitos pusės, šį kanalą puikiai išnaudojo to meto valdžia, norėdama video formatu skleisti savo ideologiją ir įteigti informaciją. Verta paminėti, jog už Atlanto, Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat nemažą pagreitį buvo įgijusi video rinkodara VHS kasečių pagalba.

Pirmoji televizinė reklama:

Naujos galimybės

Nuo pirmosios televizinės reklamos laikų, kai laikrodžių kompanija „Bulova“ televizijos kanalui WNBT sumokėjo tik 9$ (kas dabar atitiktų ~150$ vertę), iki dabartinių laikų, televizinės reklamos gamybos bei transliavimo kainos pašoko į aukštumas. Dėl šios priežasties daugeliui mažų ir vidutinių verslų galimybė išplatinti savo žinutę video formatu tapo neįmanoma. Dėka interneto techninių galimybių augimo, socialinių tinklų bei video peržiūros platformų atsiradimo, išpopuliarėjusių nešiojamųjų išmaniųjų įrenginių, atpigusių video gamybos technologinių procesų bei atpigusios filmavimui skirtos įrangos, bet kuri įmonė ar bet kuris asmuo yra pajėgus kurti video medžiagą ir ją platinti savo tikslinei auditorijai.

Svarbu stebėti tendencijas

Video rinkodara įgijo didelį pagreitį ir tampa vis aktualesnė. Nors tai ir nėra nauja sritis, tačiau dėl techninių galimybių nuolat evoliucionuojanti. Labai svarbu stebėti naujausias tendencijas: paskutiniais įmonės „HubSpot“ duomenimis 78% interneto vartotojų žiūri video medžiagą internete kiekvieną savaitę ir 55% žiūri kiekvieną dieną, o truputį daugiau nei 50% vartotojų šiandien video medžiagą žiūri mobiliaisiais įrenginiais.

Skaitmeninės rinkodaros ekspertas James McQuivey teigia, jog viena minutė video turinio yra lygi 1.8 milijono žodžių rašytiniame šaltinyje (pagal perduodamą informacijos kiekį). Taip yra dėl to, kad raštas yra tam tikras, sutartinis šifras, kurį perskaityti reikia turėti gebėjimų bei įdėti darbo. Kita problema yra ribinis skaitymo greitis (išlavinus greitojo skaitymo įgūdžius pasiekiama apie 600 žodžių per minutę), kuris riboja informacijos įsisavinimo kiekį.

Tuo tarpu video turinys yra įsisavinamas tiesiogiai per kelis jutimo organus – per dvi akis ir dvi ausis ir, nesant teksto, nereikalauja jokių specialių gebėjimų. Be to, turinys yra patrauklus ir lengviau įsimenamas tiek audialams (geriausiai įsimenantiems klausant, girdint), tiek vizualams (geriausiai įsimenantiems žiūrint, matant), o panaudojus virtualios realybės video net kinestetikams (geriausiai įsimenantiems liečiant bei judant, kuriems yra pakankamai sudėtinga išlaikyti dėmesį, jei nėra jokios išorinės stimuliacijos ar judesio) (Atminties tipai nurodyti pagal psichologę Liną Gervinskaitę).

Galima ir patiems atlikti nesudėtingą tyrimą, paklausiant, kiek mūsų aplinkos žmonių pastarąjį mėnesį perskaitė knygų ir kiek peržiūrėjo filmų. Taigi, besikeičiantys vartotojų poreikiai bei įpročiai verčia dar kartą permąstyti informacijos perdavimo būdus, kanalus bei turinio pateikimą.

Teigiami aspektai ir panaudojimo galimybės

Vis daugiau įmonių ir atskirų asmenų pradeda suprasti video formato naudą ir pakankamai išradingai ją naudoti siekiant tikslų. Politikai, treneriai, atlikėjai daro gyvas transliacijas socialiniuose tinkluose, nekilnojamojo turto vystytojai rengia virtualius turus po jų parduodamus objektus, net ir tokie nedideli verslai kaip greito maisto užkandinės kuria virusinius video. Tinkamai parengta ir įgyvendinama video rinkodaros strategija šiuo metu suteikia didelį konkurencinį pranašumą:

- Generuoja papildomą srautą lankytojų, pritraukia naują auditoriją, iniciatyvas, klientus;
- Pritraukia naujus, talentingus darbuotojus;
- Sutaupo išlaidas darbuotojų mokymams;
- Stipriau sužadina žiūrovo vaizduotę, dėka to padidina įtaigą;
- Pagerina optimizaciją paieškos varikliams (angl. SEO);
- Greitai perduoda didelį kiekį informacijos bei leidžia per trumpą laiko tarpą jį suprasti ir įsisavinti;
- Padidina pasitikėjimą asmeniu, įmone, prekės ženklu, pardavėju, paslauga ir t. t.
- Padidina investicijų pelningumo rodiklį (angl. ROI)
- Bei kiti pranašumai.

Priverstinio peržiūrėjimo reklamos, mokomieji, pristatomieji vaizdo įrašai, vaizdo įrašai, aiškinantys, kaip ką nors padaryti, video dienoraščiai (angl. vlog, video blog), tiesiogiai transliuojami arba įrašyti internetiniai seminarai (angl. webinar), interaktyvios tiesioginės transliacijos, kurių metu vyksta balsavimas (pvz. rinkotyros tikslais), klientų atsiliepimai video formatu, virusiniai vaizdo įrašai (angl. viral video), virtualūs turai po nekilnojamojo turto objektus, video, skirti pritraukti minios finansavimą, vidinės komunikacijos video – tai tik kelios vaizdo įrašų panaudojimo galimybės rinkotyros ir rinkodaros tikslais.

Geriausias laikas startuoti

Visiems besidomintiems skaitmenine rinkodara yra žinoma, jog 2015 buvo paskelbti turinio rinkodaros (angl. content marketing) metais, kai turinys pateikiamas video formatu. Taip pat pasirodžiusios galimybės įkelti 360° video turinį į „YouTube“ ir „Facebook“, galimybė transliuoti gyvai per „Facebook“, „YouTube“, „Instagram“ dar kartą įrodo video formato aktualumą bei panaudojimo galimybių progresą.

Jeigu Jūs dar nenaudojate video rinkodaros savo tikslams įgyvendinti, tikriausiai šiuo metu praleidžiate didžiulę galimybę. Todėl kviečiu šiek tiek giliau pažvelgti į šį efektyvų įrankį ir atrasti galimybes, kurias Jums gali suteikti ši sparčiai auganti priemonė. Nereikia didelių investicijų: tik šiek tiek žinių ir laiko gali atnešti konkurencinį pranašumą.