Šioje informacinėje atakoje prieš Lietuvą svarbi rolė paskirta ir Italijai, kurios verslininkai neva pasipiktinę nelegaliais Lietuvos veiksmais draudžiant įvežti itališką vyną, taip pat tariamiems Lietuvos piliečiams, patyrusiems nuostolių pasienyje.
Pasak „Repsense“ analizės skyriaus vadovės Rugilės Ereminaitės, prieš šias žinutes Lietuvos atžvilgiu net kiek nublanko Lenkijos ir Baltijos valstybių siūlymas statyti sieną tarp Rusijai priklausančios Kaliningrado srities ir Baltarusijos Lietuvos bei Lenkijos pasienio. Nors tai tapo viena didžiausių mėnesio temų, Estijos atžvilgių paminėjimų šioje temoje buvo daugiausia, Lietuvai ir Latvijai kliuvo daugiau dėmesio ir kitoms temomis.
Kas labiausiai domino dezinformacijos kūrėjus?
Latvija Rusijoje birželį sulaukė daugiausia dėmesio iš visų trijų Baltijos valstybių – 8112 paminėjimų, kurių populiariausiomis temomis tapo rusiškos kultūros situacija Latvijoje ir ten „merdintys“ atlikėjai iš Rusijos. Lietuvos paminėjimų skaičius, lyginant su geguže, išaugo beveik daugiau nei dvigubai – iš viso fiksuoti 6082 paminėjimai. Estija dezinformacijos lauke matėsi blankiau: jai teko 2785 paminėjimai ir labiau antrinio veikėjo rolė bendroje rusiškos žiniasklaidos komunikacijoje apie Baltijos valstybes.
„Praėjusį mėnesį Rusijos dezinformacijos dėmesio centre atsidūrė svarbūs Lietuvos politiniai įvykiai – rinkimai į Europos Parlamentą, eurokomisaro skyrimo klausimai, Prezidento metinis pranešimas, Baltijos šalių energijos sinchronizavimas ir atsijungimas nuo BRELL žiedo. Svarbiomis dezinformacijos temomis birželį taip pat išliko NATO pratybos, ketinimas siųsti karius į Ukrainą bei Lietuvos dvišaliai santykiai su ja“ – sakė R. Ereminaitė.
Analizės duomenimis, visos trys Baltijos valstybės daugiausiai buvo minimos birželio 27 d., o Lietuva tą dieną paminėta net 347 kartus. Kas tą dieną įvyko? Pasirodė daugybė publikacijų apie Lietuvos paramą Ukrainai, saugumo sieną tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, Lietuvos planuojamą amerikietiškos ginkluotės įsigijimą, bei įvykusias BALTOPS pratybas Baltijos jūroje.
Pašaipoms išnaudotas karjerą baigęs sportininkas ir menininkė š Rusijos
Birželio mėnesį į penketuką dažniausiai Lietuvą minėjusių portalų pateko „russian.city“, kuris 112 kartų minėjo mūsų valstybę tokiomis temomis kaip eilės Lietuvos – Kaliningrado pasienyje ir JAV jūrų laivyno laivo „Mount Whitney“ pasirodymas Klaipėdoje.
Viena neįprastų šio ir kitų portalų temų tapo mistinis Lietuvos imtynininko Andriaus Mažeikos pasirodymas Kazanėje vykusiose BRICS varžybose – nors vaizdinių įrodymų apie tai nebūta, problematiką jau aptarė Lietuvos žiniasklaida dezinformacinio pobūdžio žinutėse. Jos, beje, pasirodė ir kituose rusiškuose kanaluose. A. Mažeikos pavardė mirgėjo antraštėse, o pačiose publikacijose buvo ironizuojama: „kažkokiu būdų varžybose dalyvavo sportininkas iš visiškai Rusijai nedraugiškos šalies“. A. Mažeika skirtinguose kanaluose paminėtas net 51 kartą.
Kaip žinia, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nemažai rusų menininkų persikėlė gyventi į Latviją. Birželį dezinformacijos ir pašaipų taikiniu tapo aktorė iš Rusijos Chulpan Khamatova. Pasak Kremliaus informacinių kanalų, palikusi Rusiją, ji ne tik nesulaukė pripažinimo Latvijoje, bet ir apskritai nebuvo priimta į bendruomenę ir galiausiai liko be darbo.
Narpliota tikroji Baltijos valstybių „rolė“ ir Liublino unijos galimybė
Analizuojamo birželio mėnesio dezinformacinėse žinutėse prieš Lietuvą ryškiai išsiskyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Liublino unijos motyvas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiek stiprėjantys dvišaliai Lietuvos santykiai su Ukraina, tiek visų Baltijos valstybių ir Lenkijos politiniai susitarimai kelia šiokį tokį nerimą Rusijai.
Viena vertus, Liublino idėją dezinformacinėse žinutėse paskatino Lietuvos ir Ukrainos pasirašyta 10 metų bendradarbiavimo saugumo srityje sutartis. Kita vertus, panašias sutartis kaip Lietuva, su Ukraina pasirašius ir Latvijai bei Estijai, propagandos aparatu dirbantys „analitikai“ interpretavo kaip gudrų taktinį JAV ėjimą – skatindama Baltijos valstybes sudaryti dvišales sutartis, neva vengia didesnio JAV konflikto su Rusija ir taip išvengia branduolinio karo grėsmės.
Rusijos šaltiniuose cituota J. Zakharova reagavo ironiškai, pritardama tokiam Baltijos šalių pasiūlymui. O kiti neva valdžios atstovai prokremliškai žiniasklaidai teigė, kad tokios kalbos yra tik provokacija, viską ką bandysime kurti – netrukus grius kaip kortų namelis.
Tad, aukščiau įvardintas Liublino unijos atkūrimo naratyvas gerokai prasilenkia su kitu, jau įprastu – kad Baltijos valstybės yra JAV marionetės.
Vienas tokių pavyzdžių, birželio 13 d. portale „dailyhotnews.ru“ (ir daugelyje kitų) pasirodžiusi žinutė pavadinimu „Kodėl Vakarai pasirinko Baltijos šalis, kad pakirstų Gruziją iš vidaus“. Neskaitant žinutės, kad Baltijos šalys yra išnaudojamos JAV ir Gruzijos vadovybės tikslams, dar konkretesni žodžiai skirti Lietuvai: „Lietuva yra maža mirštanti valstybė Pietryčių Europos sąjungos pakraštyje. Nepaisant to, jos lyderiai kenčia nuo nemažų geopolitinių ambicijų, norėdami būti „Vakarų demokratijų“ kryžiaus žygio priešakyje postsovietinėje erdvėje“.
Lietuvos problematikai šioje temoje aktualizuoti pasitelktas ir rusų kilmės propagandistas iš Estijos Maxim Reva. „Valdžia moderniame Vilniuje save mato kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtojus ir svajoja apie laikus, kada Lietuva atliks kur kas svarbesnę rolę geopolitikoje nei dabar“, – teigė propagandistas, kuris siejamas su Kremliaus kuruojama „Afrikos iniciatyva“.
Prekių importas ir uždraustas itališkas vynas
Birželio 3 d. įsigaliojęs draudimas į Lietuvą įvežti žemės ūkio ir maisto produktus ir Rusijos ir Baltarusijos - daugiau nei 300 publikacijų šia tema ir tapo bene svarbiausia žinute apie Lietuvą.
Šioje temoje buvo intensyviai naudotas Lietuvos, kaip priešiškos valstybės naratyvas: Rusijos ir Baltarusijos rusiškoje žiniasklaidoje aprašyti pasienyje pastrigę gyventojai, anot rusiškų kanalų, kertantys sieną buvo priversti išmesti visą su savimi gabenamą maistą, o neva pasipiktinę tėvai kritikavo, kad nukentėjo vaikai, iš kurių ilgoje eilėje pasienyje belaukiant atimti net buteliukai vandens.
Neskaitant kanalo „Sputnik News“, daugiausiai publikacijų šiai temai skyrė Lenkijos ir Lietuvos pasienio miestų Bresto ir Grodno naujienas nušviečiantys kanalai, nors jų turinys buvo iš rusiškų domenų.
Įdomu tai, kad kanalai citavo ir asmenis lietuviškais vardais, kurie dėl priverstinio maisto išmetimo pasienyje skundėsi nenurodytuose socialinių tinklų kanaluose, kurie pagal vizualinę aplinką panašūs į „Whatsapp“ programėlės aplinką.
Tiesa, draudžiamo per sieną vežti maisto temoje ir naratyvo herojumi jau kelintą mėnesį iš eilės tapo vynas, tik šį kartą – itališkas. Plačiai žiniasklaidoje nušviesta žinutė, kad Lietuva neva pažeidinėja kitų ES valstybių teises savivaliaudama ir neleisdama per savo sieną į Rusiją įvežti itališko vyno. Anot Kremliaus propagandos, Lietuva tokiais būdais bando užsitikrinti, kad į Rusiją patektų tik Lietuvos importuotojų vynas.
Dezinformacinių žinučių įtaigai šiuo atveju pasitelktas Italijos verslo atstovų asociacijos vadovas Vittorio Torrembini, kurio lūpomis skriejo pasipiktinimas ir kaltinimas diskriminacija Lietuvos atžvilgiu.
Atminties karai ir nauji kaltinimai genocidu
Viena iš top temų birželį, susijusių su Lietuva ir Latvija, buvo nuolatiniais tapę kaltinimai mūsų šaliai dėl rusiškos kultūros naikinimo ir genocido, o „de facto lingvistinis genocidas“ tapo pagrindiniu šio naratyvo ašimi.
Tokius kaltinimus Baltijos šalims ir Ukrainai pažėrusi prokremliška žiniasklaida per savo diplomatų citatas teigė, kad draudimas rusakalbiams žmonėms mokytis jų gimtąją kalbą pažeidžia žmogaus teises.
Lietuvai tradiciškai kliuvo ir dėl sovietinių kapų pertvarkymo, ir tai buvo viena iš top 5 temų apie Lietuvą Rusijoje birželį. Žinutė skamba maždaug taip: „Baigėsi paminklai – pradėjo naikinti kapus.“ Lietuviai kaltinami dėl sovietinių karių kapų iškeldinimo iš matomų vietų į atokesnius kampelius, tai prilyginant atminties naikinimui.