Kaip rašoma RRT nutarime, „Telia“ klaidingai teigė, kad nėra techninių galimybių klientui pasiūlyti šviesolaidinį internetą, nors įsipareigojo tai daryti ir sudarė kliūtis konkurencijai.
„Atsakovė Telia Lietuva, AB, nepagrįstai (...) pateikė neigiamą techninių galimybių tyrimo atsakymą“, – nutarime pateikiamas institucijos sprendimas.
Anot institucijos sprendimo, vaistinių tinklui ,,Euroapotheca“ 2023 m. pageidavus iš „Bitės“ įsigyti šviesolaidinio interneto paslaugas, „Telia“ atsisakė suteikti tinklo perjungimo paslaugą. Dokumente paminima, kad „Telia“ įsipareigojo tokią paslaugą suteikti dar 2020 m., kai su „Bite“ pasirašė sutartį.
„Pasak ieškovės („Bitė“ – ELTA), atsakovė („Telia“ – ELTA), pati teikdama Klientui interneto paslaugas, ieškovei pateikus užklausą suteikti DCP (perjungimą) analogiškų paslaugų teikimui, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė ją suteikt pateikdama išimtinai formalaus pobūdžio paaiškinimą“, – rašoma RRT nutarime.
Kaip nurodome dokumente, tiekėjai, RRT sprendimu pripažinti turintys didelę galią rinkoje, privalo suteikti prieigos ir tinklų sujungimo paslaugas ir tai viešai paskelbti savo interneto svetainėje. Negana to, RRT direktorius 2019 m. įpareigojo „Telią“ suteikti prieigas kitoms bendrovėms.
Į tokius kaltinimus „Telia“ atsakė, kad pateikė daugelį objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo suteikti paslaugos. Taip pat, anot bendrovės, „Bitė“ tinkamai neįvertino, ar galėtų patenkinti ,,Euroapotheca“ poreikius.
„Ieškovė („Bitė“ – ELTA) Prašyme nenurodo, kad kitos priežastys nėra aiškios, suprantamos ar kokių klausimų dėl jų kyla, todėl atsakovė („Telia“ – ELTA) vertina, kad kitos priežastys yra aiškios, suprantamos ir dėl jų klausimų nekyla“, – dokumente pateikiama „Telia“ pozicija.
Be to, anot „Telia“, nėra įrodymų, kad vaistinių tinklas planavo atsisakyti jų duomenų perdavimo paslaugų, o paslaugas ketina perkelti kitam operatoriui.
RRT tokie argumentai neįtikino, tarnyba nustatė, kad „Telia“ privalo nurodyti sąlygas gauti prieigą prie didmeninių paslaugų konkurentei „Bitė Lietuva“. Be to iš „Telia“ buvo ieškovės naudai priteista 2156 eurų bylinėjimosi išlaidų.
„Telia Lietuva“: nestebina desperatiškos pastangos naudotis mūsų tinklo investicijomis
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis perduotame komentare „Delfi“ teigia, kad šiuo metu dar vertinama galimybė ginčyti RRT sprendimą. Be to, atkreipiamas dėmesys į konkurentų naudojimąsi „Telia“ tinklais.
„Telia“ tinklo kokybė ne pirmus metus traukia konkurentus kaip bites prie medaus. Todėl nestebina ir desperatiškos jų pastangos mieliau naudotis šimtus milijonų vertės „Telia“ tinklo investicijomis, o ne patiems investuoti į savo tinklų kūrimą. RRT duomenimis, vien nuo 2022 metų, „Telia“ į savo tinklus investavo daugiau, nei kiti du didieji konkurentai kartu sudėjus.
Lietuvos įstatymai mus, kaip didžiausią šalies telekomunikacijų bendrovę, įpareigoja suteikti interneto prieigą prie savo fiksuoto ryšio tinklo, kad ir konkurentai galėtų pasinaudoti jo privalumais. Kai yra techninės ir kitos objektyvios galimybės, tą visą laiką ir darome. Vien pernai „Bitė“ atsiuntė per 1500 prašymų jungtis prie „Telia“ tinklo, ir tik 5 proc. atvejų „Bitės“ norui teikti paslaugas mūsų tinklu nebuvo techninių galimybių, nes linijos jau buvo užimtos kitiems klientams teikiamomis paslaugomis.
Vertiname RRT sprendimą ir tolesnes galimybę jį ginčyti. Tačiau bet kokiu atveju, esame dėkingi reguliatoriui už pateiktas pastabas ir galimybę dar kartą įsivertinti savo vidinius procesus komunikuojant rinkai apie galimybes naudotis mūsų tinklais“, – komentuoja A. Stasiulaitis.
„Bitė Lietuva“ direktorius: ne vienus metus susiduriame su piktybiniu konkurento elgesiu
„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas teigia, kad tokia pergalė svarbi kovojant prieš „Telia Lietuva“ bandymus apriboti savo konkurentus ir neleisti jiems dalyvauti fiksuoto interneto rinkoje. Anot jo, bendrovė į RRT dėl tokių ar panašių atvejų kreipėsi ne kartą.
„RRT profesionaliai ir nešališkai atliko rinkos prižiūrėtojo darbą ir iš esmės išnagrinėjo ginčą, pripažindami, kad „Telia“ šiurkščiai pažeidinėjo įstatymus bei naudojosi dominuojančia padėtimi. Tokia nesąžininga „Telia“ praktika, tai yra, kai ji savo naudai vertino suteikti didmeninę interneto prieigą ar nesuteikti, buvo ir yra ydinga. Ir šis atvejis – vienas iš daugelio, kurį prašėme išnagrinėti reguliatoriaus“, – teigia G. Butėnas.
„Ne vienerius metus susiduriame su piktybiniu ir galimai nesąžiningu konkurento elgesiu. Dominuojančią padėtį daugelį metų užimanti „Telia Lietuva“ kaskart sugalvoja vis kūrybiškesnių būdų neįleisti konkurentų į fiksuoto interneto rinką. Tiesa, įrodyti tokį elgesį – labai sudėtinga“, – aiškina jis.
„Bitė“ direktorius tikisi, kad toks institucijų sprendimas privers „Telia“ keisti verslo praktikas ir leisti Lietuvos ryšių rinkai vystytis, stiprėti jos konkurencijai.
„Bitė“ siekia, kad keičiant paslaugų tiekėją fiksuoto interneto rinkoje procesas būtų panašus kaip ir keičiant mobiliojo ryšio operatorių ar elektros tiekėją. Klientas, pasirašęs sutartį su nauju paslaugų tiekėju, informuotų senąjį apie pasikeitimus, ir naujos paslaugos jam būtų įjungtos per 1 dieną“, – priduria „Bitės“ vadovas.
Anot „Bitės“, „Telia Lietuva“ yra ir anksčiau bandžiusi apriboti jos, kaip konkurentės, galimybę veikti. Dar 2020 m. pabaigoje „Mezon“ įsigijusi telekomunikacijų bendrovė negalėjo naudotis pirkiniu dėl prieš ją pradėtų konkurentės teisminių ginčų.
Visgi, „Telia“ pralaimėjo ginčą su RRT dėl bendrovės „Mezon“ verslo pardavimo „Bitei“.