Vilniuje lankęsis S. Papagianneas , knygos apie Europos Sąjungos institucijų komunikaciją autorius, teigė, kad dėl vidinių Europos Sąjungos procesų – bendros komunikacinės erdvės, vienos aiškios vizijos nebuvimo, skirtingų aspektų, kuriuos kiekviena Europos Sąjungos institucija ar šalis narė komunikuoja skirtingai, bei dėl išorinių veiksnių, tokių kaip biurokratija ir skandalai, komunikacija yra silpnoji Europos Sąjungos integracijos dalis“.
Šie S. Papagianneas teiginiai ir tapo pretekstu surengti diskusiją, į kurią organizatoriai pakvietė komunikacijos specialistus, ambasadorius ir politikus, visuomenę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Diskusijoje su S. Papagianneas dalyvavo LR Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento patarėja Aistė Bertulytė - Žikevičienė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, diskusiją moderavo dr. Darius Udrys.
Komentuodama Europos Sąjungos institucijų vykdomą komunikaciją, Aistė Bertulytė - Žikevičienė pabrėžė, kad dažnai Europos Sąjunga komunikuodavo ne tai, kas aktualu konkrečios šalies piliečiui, nors būtent ši organizacija yra instrumentas, leidžiantis tikėtis geresnio gyvenimo Europos gyventojams. Komunikacija turėtų būti stiprinama ne tik skleidžiant Europos Sąjungos idėją, bet ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp šalių narių, o ypač kurti komunikaciją, kuri suprantamai, paprastai, aiškiai kiekvienam Europos gyventojui pasakytų, kas yra Europos Sąjunga, kuo jos veikla jam aktuali, svarbi, kokie sprendimai palies jį konkrečiai, ir ta komunikacija turi būti ne nuobodi, biurokratinė, kokia dabar yra, o aiški, patraukli, aktuali.
S. Papagianneas teigė, kad pagrindinė Europos Sąjungos institucijų problema - netinkamas politikų požiūris į komunikaciją, tiksliau, nepakankamas jos svarbos vertinimas, ir, žinoma, profesionalių komunikacijos ir rinkodaros specialistų trūkumas. „Kol pagrindiniu Europos Sąjungos institucijų komunikacijos siekiu bus komunikuoti kiekvienos jų požiūrį į tam tikrus procesus, nepateikiant vieningos pozicijos, kol bus komunikuojama tik apie tai, kas padaryta, t.y. kokie sprendimai priimti, negalima tikėtis pozityvaus gyventojų požiūrio į Europos Sąjungą“, - teigė S. Papagianneas.
A. Pranckevičius ryškino pozityvius Europos Sąjungos aspektus - pozityvų Lietuvos gyventojų Europos Sąjungos institucijų vertinimą, Europos Sąjungos šalių narių skirtumus ir būtent tame esančią Europos Sąjungos vertę. „Juk sėkminga komunikacija su konkrečios šalies narės piliečiais ir yra Europos Sąjungos sėkmės raktas. Žmonės turi gauti informaciją jiems suvokiama kalba, apie jiems svarbius dalykus“, - diskusijoje teigė A. Pranckevičius.
S. Papagianneas teigė, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų būti atviresnės žmonėms, turi įsiklausyti į tai, kas jiems aktualu, išgirsti, ką žmonės nori pasakyti. Tam turėtų būti aktyviau naudojamos socialinės medijos - keičiant nusistovėjusią šių institucijų komunikaciją į interaktyvią, įtraukiančią dialogui su Europos Sąjungos gyventojais.
S. Papagieanneas, turintis daugiau nei dvidešimties metų patirtį komunikacijos srityje, ilgą laiką dirbęs Europos Komisijoje bei įvairiose diplomatinėse atstovybėse Briuselyje komunikacijos specialistu ir atstovu spaudai, dabar bendradarbiauja su viena ryšių su visuomene agentūra, dirba konsultantu. 2017 m. Stavros Papagianneas, remdamasis darbo Europos Sąjungos institucijoje patirtimi ir interviu su Europos Sąjungos institucijose dirbančiais politikais bei komunikacijos profesionalais, publikavo knygą „Rebranding Europe: Fundamentals for Leadership Communication“.
Rugsėjo 28 d. įvykusi diskusija yra vienas iš daugelio Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos organizuojamų renginių, kuriuose yra svarstomi aktualūs komunikacijos srities klausimai, dalinamasi profesine patirtimi.