Tai reiškia, kad nuo šiol naujienų portaluose turinys galės būti žymimas ne tik kaip „reklama“, kai publikuojama reklama, bet ir „rėmimo“ sąvoka, kai remiami turinio rinkodaros projektai, ir „pranešimu žiniasklaidai“, kai juos redakcijoms siunčia organizacijos, komunikacijos, ryšių su visuomene specialistai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dėl šias naujoves įtvirtinančių pataisų, kurias registravo Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis, antradienį vieningai apsisprendė parlamentarai. Už balsavo 96, prieš – 0, susilaikė – 1.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, tai yra labai svarbios ir ilgai lauktos naujovės, atnaujinančios pasenusį teisinį reguliavimą.
„Iki šiol žiniasklaidoje skelbiamą mokamą turinį buvo galima žymėti tik kaip reklamą arba įvardinti „rėmimu“ radijo stotyse ir televizijose, o pranešimo žiniasklaidai terminas išvis nebuvo įteisintas. Tad nuo šiol atsiranda daugiau galimybių ne tik teisingai, bet ir teisėtai žymėti turinį – pranešimu žiniasklaidai, rėmimu, reklama, priklausomai nuo situacijos. Šių pokyčių rinkoje reikėjo jau seniai“, – sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, skaitmeninės žiniasklaidos rinka yra dinamiška, joje atsiranda naujų turinio rinkodaros formų, populiarėjančių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tad šie pakeitimai išplečia terminą „rėmimas“ ir toks žymėjimas tiks ne tik radijo stotims ir televizijoms, kaip iki šiol, bet ir visoms žiniasklaidos grupėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Išplėtus „rėmimo“ sąvoką, naujienų portalai galės atsisakyti iki šiol vartoto termino „specialusis projektas“ ir turinio rinkodaros projektus žymėti „rėmimo“ terminu.
Tikimasi, kad išgryninta sąvoka „pranešimas žiniasklaidai“, legalizuojanti šį komunikacijos žanrą, ir išplėsta „rėmimo“ sąvoka įneš daugiau aiškumo į žiniasklaidos ir komunikacijos sektorių, leis išvengti perteklinių ginčų, teisminių procesų. O taip pat labai svarbu, kad tai didina visos žiniasklaidos sektoriaus skaidrumą, nes skaitytojai aiškiau ir tiksliau matys, ar turinys yra redakcijos sukurtas, ar publikuotas redakcijoms išplatintas pranešimas žiniasklaidai, ar reklama, ar remiamas projektas.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovės Gražinos Ramanauskaitės, apie užsakomosios informacijos ir redakcijoms platinamų pranešimų žiniasklaidai žymėjimo poreikį diskutuojama jau seniai.
„Naujų sąvokų įteisinimas ir žymėjimo reglamentavimas informacijos vartotojams padės aiškiai atskirti užsakytą, remiamą, institucijų ar kitų fizinių ir juridinių asmenų parengtą turinį“, – sako žurnalistų etikos inspektorė.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko pavaduotojas Ričardas Slapšys tvirtina, kad „rėmimo“ sąvokos išplėtimas labiau atliepia šiandienines realijas, nei dabartinis jo naudojimas. „Iki šiol „rėmimo“ sąvoką naudoti galėjo tik televizijos ir radijo stotys, pristatančios remiamą turinį žiūrovams ir klausytojams, o kitos žiniasklaidos grupės, nors ir kuria remiamą turinį, buvo nuskriaustos – negalėjo teisėtai naudoti „rėmimo“ sąvokos, o turėjo jį žymėti „reklama“, nors šis terminas nėra tikslus šiam kūriniui. Tad šie pakeitimai sudarys galimybes visoms žiniasklaidos grupėms, įskaitant ir interneto žiniasklaidą, taip žymėti skaitytojams publikuojamą turinį, kai jis yra remiamas“, – sako R. Slapšys.
Legalizavus pranešimo žiniasklaidai žanrą bus daugiau aiškumo ir institucijoms, nagrinėjančioms ginčus ir vartotojų skundus, pavyzdžiui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos teismams, kurie vadovaujasi įstatymais.
Įteisinus sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“, jis tampa oficialiu ir žiniasklaidos priemonės, nusprendusios publikuoti fizinių, juridinių asmenų ar organizacijų platinamus pranešimus žiniasklaidai, tokį turinį teisėtai galės žymėti žodžiais „pranešimas žiniasklaidai“. Jei bus nuspręsta tokio turinio nepublikuoti, o jo autoriai vis tik norės jį skelbti atlygintinai, mokamu virstantis pranešimo žiniasklaidai turinys turės būti žymimas žodžiais „reklama“ arba „rėmimas“ pasirinktinai.