Už šias įstatymo pataisas balsavo 99 Seimo nariai, susilaikė 26, prieš balsavo 1, Valius Ąžuolas.
Įstatymo projektu keičiama ši įstatymo nuostata: „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. skirtus asignavimus.“ Galiojančiame įstatyme norima pakeisti vieną žodį – vietoje „už praeitų“ (su tarpeliu) įtvirtinti „užpraeitų“ (be tarpelio).
2021 m. LRT biudžetas yra apskaičiuotas pagal 2019 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, akcizų dalį ir sudaro 53,8 mln. eurų.
„Girdisi kalbų, kad LRT gali piktnaudžiauti ir nori didesnio finansavimo. Visų pirma, turėtume prisiminti šito įstatymo, jo pakeitimo ir procedūrų eigą, kad kada 2019 m. buvo užregistruoti pasiūlymai ir iki 2019 m. galiojo tokia redakcija, kurią siūlome“, – Seimo posėdyje kalbėjo Andrius Palionis.
Pasak jo, pagrindinis sunkumas yra tas, kad jeigu būtų „praeitų metų“, tada, pavyzdžiui, šiais metais LRT negalėtų skaičiuoti kitų metų biudžeto, kol nesibaigs šie metai: „Dėl to ir yra užpraeiti metai, nes tada jie žino tikslų finansavimą ir gali susiprognozuoti, kokias išlaidas galės padaryti ateinančiais metais“.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad komitetas, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, konstatavo, kad buvo padaryta redakcinė klaida tikslinant įstatymą.
„Ta kuriozinė situacija nulėmė tai, kad įstatymo vienas žodis „užpraeitų“ tapo dviem žodžiais „už praeitų“ ir dėl to sausio 1 dienai neturime faktinių pajamų įplaukų ir negalime apskaičiuoti ir pritaikyti pakoreguotos įstatymo nuostatos. Jei nepriimtume, tai reikštų, kad LRT finansavimas pagal įstatymą tais atvejais, kai negalime apskaičiuoti faktinių praeitų metų pajamų, grįžtų į 2019 metus, tai reiškia maždaug minus 13 mln eurų. Buvo priimtas sprendimas, kad iš tiesų reikia tikslinti įstatymo projektą labai aiškiai nustatant, kad kai yra skaičiuojamos įplaukos, turi būti skaičiuojama ne už kątik praėjusius, nes, pavyzdžiui, 2022 m. sausio 1 dieną mes dar neturime 2021 m. duomenų, todėl turi būti skaičiuojamos 2020 m. pajamos. Atitinkamai įstatymas yra patikslinimas ir sutvarkomas taip, kad finansavimas nacionaliniam transliuotojui išliktų stabilus ir nepriklausomas“, – kalbėjo jis.
M. Majauskas pridūrė, kad diskusijos metu iškilo ir daugiau klausimų dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo, susijusių su tuo, kad „finansavimas galimai sudaro išskirtines sąlygas vienam transliuotojui augti ir būti išskirtinai dideliu, užimant dominuojančią padėtį rinkoje“.
„Bet komitete buvo sutarta, kad tai ne šito įstatymo klausimo rėmuose turi būti sprendžiama ir prie šito klausimo gali būti sugrįžta kituose formatuose“, – sakė jis.
Artūras Skardžius svarstė, kad 13 mln eurų valstybei nėra didelė suma, kalbant apie finansavimo padidinimą nacionaliniam transliuotojui, tačiau, pasak jo, parlamento pozicija yra labai svarbi parlamentinės kontrolės aspektu, kaip efektyviai šios lėšos yra panaudojamos.
„Atsižvelgiant į tai, kad tai yra nepriklausomas transliuotojas, vis dėlto nerimą kelia pinigų išleidimo efektyvumas. Kai nemaža dalis nemaža dalis išleidžiama programoms, kurios akivaizdžiai skatina priešpriešą, patyčias, na, ir aišku, yra angažuotos vienos politinės jėgos aspektu“, – kalbėjo A. Skardžius.
