Tam, ar pritarti Kultūros komiteto siūlymui, svarstys pagrindinį klausimą kuruojantis parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), M. Lingės iniciatyvą numatęs nagrinėti kitą savaitę.
Pirminiu pasiūlymu parengtoje išvadoje Kultūros komitetas buvo raginamas pritarti M. Lingės iniciatyvai bei siūlyti BFK jį tobulinti atsižvelgus į Teisės departamento pastabas bei kitus siūlymus, tačiau komitetas tam trečiadienį nepritarė. Iniciatyvą palaikė vienintelis komiteto narys – konservatorius Vytautas Kernagis.
Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai. Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.
Siūlymą kritikavo ir LRT atstovai, ir dalis konservatorių
Pristatydamas siūlymą M. Lingė kalbėjo, kad yra siūloma padidinti LRT asignavimų „grindis“ iki 2024 m. asignavimų lygio – 72,9 mln. eurų.
Vis tik LRT tarybos narys, Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipė dėmesį į tai, kad siūlymo formuluotė nėra aiški.
„Klausymuose susidarė įspūdis, kad konteksto trūksta. Buvo pateiktas siūlymas nesurinkus nemažai kontekstinės informacijos. (...) Nerimą daugiausiai kelia formuluotė, kuri yra siūloma, nes ji yra neaiški. Jeigu lieka panaši formuluotė, kuri yra dabar ir kurią kritikuoja Teisės departamentas, tai skaičiai nelabai ką pasako, nes jie gali būti labai įvairūs“, – Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu kalbėjo D. Jastramskis.
Tuo metu konservatorė Liuda Pociūnienė abejojo, ar dėl trijų milijonų eurų kiekvienais metais verta pertvarkyti „gerai veikiantį mechanizmą“.
„Dėl trijų milijonų eurų kasmet daryti kažkokią pertvarką, pertvarkyti mechanizmą, kuris gerai veikia, nežinau ar yra prasmės. Nematau, kad tai yra ir politiškai gerai bei yra grėsmė, kad nacionalinis transliuotojas atsidurs prašytojo pozicijoje“, – teigė L. Pociūnienė.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė aiškino, kad ir toliau nėra atsižvelgiama į LRT siūlymus, kuriais siekiama tobulinti M. Lingės iniciatyvą.
„Matau, kad buldozeris važiuoja toliau, matau, jog liepos 8 d. jau BFK svarstys. Yra ignoruojami LRT pasiūlymai, nemačiau grafų, kurie būtų pagal LRT pasiūlymus, akcizo mažinimą ir, kad nebūtų griaunamas pats modelis“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Vytautas Juozapaitis posėdžio metu pripažino, kad inicijuoti projektą neinformavus nacionalinio transliuotojo buvo klaida.
„Nuo pat pradžių šio proceso buvau nustebintas, tą išsakiau ir iniciatoriams, kad daryti dalykus neinformavus nacionalinio transliuotojo buvo klaida ir tą reikia pripažinti. Prisiimu atsakomybę už tai, kiek tai yra mano atsakomybė, kadangi tai nebuvo nei mūsų komiteto, nei mūsų narių iniciatyva“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.