Ieško būdų kovoti su portalų klonais
Nors portalų klonų, tai yra, sukčių sukurtų portalų, apsimetančių žiniasklaidos priemonėmis, problema nėra nauja, tačiau pastaruoju metu ji itin suaktyvėjo. Taip ne tik daroma žala žiniasklaidos priemonių reputacijai, silpninamas pasitikėjimas ja visuomenėje, tačiau atsiranda ir finansinio sukčiavimo atvejų, kai iš žmonių išviliojami tūkstančiai eurų, taip pat skleidžiant melagingas naujienas keliama grėsmė nacionaliniam saugumui.
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) prašė Seimo kultūros komiteto imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užkardyti internetinių piktavalių veiksmus, naudojantis naujienų portalų prekiniais ženklais ir sustabdyti naujienų portalų bei jų paskyrų klonų kūrimą bei platinimą, ne tik išaiškinant kibernetinius nusikaltimus, bet ir už juos baudžiant.
„Taip pat prašome asociaciją vienijantiems naujienų portalams sudaryti galimybes prisijungti prie specialios platformos, kurioje naudojantis naujais, atsparumą užtikrinančiais įrankiais, galima užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms. Neseniai tokį įrankį pradėjo naudoti šalies bankai, pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą susitarimą tarp Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos“, – sakė IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
IŽA taip pat siūlo papildyti Baudžiamąjį kodekso 204 straipsnį, numatant, kad tiems, kas naudoja svetimą visuomenės informavimo prekės ženklą dezinformacijos, sukčiavimo ar kitais neteisėtais tikslais, būtų taikomos baudos ir laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Taip pat siūloma numatyti daugiau funkcijų Žurnalistų etikos inspektoriaus, Lietuvos Policijos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tarnyboms, kad jos galėtų patvirtinti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui apie portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose klonus ir sudaryti galimybes Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui juos operatyviai blokuoti.
Atsakomybė už komentarų moderavimą – techniškai neįgyvendinama
Seimo kultūros komiteto posėdyje interneto žiniasklaidos atstovai taip pat atkreipė dėmesį į komentarų moderavimo socialiniuose tinkluose problemą. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vyriausybei pateiktuose Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektuose numatoma, kad šalinti netinkamus komentarus turėtų naujienų portalai, tačiau IŽA atkreipia dėmesį, kad toks pasiūlymas realybėje kone neįgyvendinamas arba itin brangus.
„Neleistinus komentarus turėtų šalinti ne naujienų portalai, bet pasauliniai socialiniai tinklai. Tie komentarai plinta virusinės rinkodaros būdu, botais – vieną pašalinsi, bet šimtas ir daugiau gali atsirasti. Tad naujienų portalų prašymas yra neužkrauti tos didžiulės pareigos, nes čia jau nepakaktų vieno ar poros žmonių, čia turbūt viso padalinio reikėtų tokiems darbams dirbti ir tam reikėtų skirti didžiules papildomas išlaidas“, – kalbėjo L. Bušinskaitė.
Delfi vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė taip pat aiškino, kodėl toks reikalavimas būtų neadekvatus.
„Visi Lietuvos naujienų portalai publikuoja įrašus įvairiuose socialiniuose tinkluose. Komentarų šalinimas ten, mano akimis, būtų perteklinis ir nenuoširdus reikalavimas – ne mūsų jėgoms tai padaryti. Kalbant apie komentarus mūsų pačių platformoje, mes iš esmės susitvarkėme. O kalbant apie socialinių tinklų komentarus, įpareigoti mus tai spręsti būtų nesąžininga. Mes nepajėgsime, nes tam nėra technologinių sprendimų, neturime galimybių peržiūrėti visų komentarų, kas rašo pas mus, jau nekalbant, kas kur rašo pasidalinęs mūsų nuorodomis. Teoriškai gal galime visi sutarti ir nuimti galimybę komentuoti feisbuke, bet kituose socialiniuose tinkluose, „Instagram“, „TikTok“, tokios galimybės nėra, ir tai nesprendžia blogų komentarų, kuriamų botų, problemos ir panašių klausimų. Tai yra feisbuko klausimas, bet net ir čia žiniasklaidos išstūmimas iš feisbuko nėra sprendimas, nes tada ten tik ir bus trolių ir botų skelbiamas turinys“, – pastebėjo ji.
IŽA konstatavo, kad už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas - valdytojas. „Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų“, – teigiama IŽA pateiktame pasiūlyme.
Siūlo naujas sąvokas įstatymuose
Dar vienas keltas klausimas – numatyti aiškias taisykles, kaip žymima reklama, specialusis projektas ir pranešimai spaudai. Tikimasi, kad tokios taisyklės suteiktų kur kas daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir partneriams iš verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektorių, o svarbiausia – skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, kurie naujienas seka Lietuvos naujienų portaluose.
„Svarbu paminėti tai, kad turinio rinkodara nėra Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos sugalvota naujovė. Turinio rinkodara kaip nauja komunikacijos forma yra paplitusi ir vis labiau populiarėjanti tarptautinė praktika, nes vis daugiau klientų renkasi būtent tokią informacijos sklaidos – komunikacijos su vartotojais – formą. Pasaulinės žiniasklaidos praktikoje yra įvairių žymėjimo formų, tačiau visur yra žymimi turinio rinkodaros projektai“, – atkreipė dėmesį L. Bušinskaitė.
IŽA siūlo atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą į teisės aktus įtraukiant naujas sąvokas „Specialusis projektas“ ir „Pranešimas spaudai“, taip pat patikslinti paslėptos reklamos apibrėžimą.
Siūloma formuluotė, kad paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, kurios vienintelis ar pagrindinis tikslas yra skatinti įsigyti to gamintojo prekes arba to paslaugos teikėjo paslaugas, ir pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama.