81 proc. agentūrų ir klientų rinkodaros komandos atstovų, anot socialinių tinklų rinkodaros agentūros „Caption“ vadovo Karolio Rimkaus, teigia, kad šiemet socialinių medijų biudžetai tik didės. Biudžetų didėjimo tendenciją plačiau apžvelgti galima į „Google“ paieškos laukelį suvedus „WARC 2020 toolkit“.
Tam, kad būtų lengviau paskirstyti energiją ir kaštus skirtingiems socialinių tinklų kanalams, K. Rimkus siūlo vadovautis 2011-aisiais viešai paskelbta „Coca Colos“ marketingo strategijos taisykle: 70 proc. NOW (angl. dabartis), 20 proc. NEW (angl. nauja), 10 proc. FUTURE (angl. ateitis). Pirmajame šių metų Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) renginyje „Digital Marketing Update’20. Vilnius“ jis paaiškina kiekvieną iš šių punktų.
Now (angl. dabar)
Tai, ką savo organizacijoje jau mokate daryti, tie kanalai, kuriuos žinote, kaip išnaudoti, kad atneštų didžiausią naudą. K. Rimkus sudėliojo kelias socialinių tinklų platformų tendencijas šiai kategorijai.
- Žmogiškumas, autentika, vertybės. Žmogiškumas atsispindi prekės ženklų komunikacijoje per tikrus žmones, tikrus pavyzdžius, o ne „išpoliruotus“ vaizdus. Autentika ateina per tai, kad prekės ženklai kalba drąsiau apie dalykus, kuriuos anksčiau bijodavo paliesti, nes visuomenėje tai dar ne visai patogios temos. Ir vertybes, kurias turi kiekviena įmonė, reikia komunikuoti socialiniuose tinkluose.
- Influenceriai. Jau daugelis kompanijų yra išbandžiusios komunikaciją per nuomonės formuotojus, galbūt todėl pasitikėjimas jais mažėja. Kaip jau rašėme anksčiau, pastaraisiais metais lietuvių pasitikėjimas jais sumenko 10 proc.
- Išnykstantis turinys (angl. ephemeral content), kitaip tariant – istorijos (angl. stories). Dar ir šiandien nemažai prekės ženklų atstovų nedrįsta skirti dėmesio istorijoms, nesiryžta investuoti į tai, kas po paros išnyks. Tuo tarpu asmeniniai profiliai elgiasi priešingai – kelia daug daugiau istorijų nei turinio į bendrą srautą. Tie prekės ženklai, kurie į savo komunikaciją įtraukia šį kanalą, kelia turinį į „Instagram stories“ vidutiniškai 2,5 karto per savaitę. O tai, K. Rimkaus nuomone, neteisingai koreliuoja su tuo, kiek yra išleidžiama pinigų šio formato reklamai – vos 10 proc. visų reklamos išlaidų.
- Organinis ir mokamas pasiekimas. Socialiniuose tinkluose organinis pasiekimas ir įsitraukimas krenta, o naudotojų skaičius, turinio įrankiai bei reklamos formatai kyla. Kaip įžvelgia socialinių tinklų rinkodaros agentūros vadovas, trečdalis prekės ženklų Lietuvoje nenaudoja reklamos, kas labai jį stebina, nes toks parametras kaip CPM (cost per mille) Lietuvoje dažnai gali būti net ir mažesnis nei euras. O tai yra labai pigu, turint omenyje, kiek investuojama į turinio gamybą. Lietuva yra viena tų Europos šalių, kurios gali pasidžiaugti beveik pigiausia reklama.
- A/B testai. Niekada nereikia tikėti viena tiesa ir būti įsikabinus savo įsitikinimų. Geriau juos kartais paleisti ir patestuoti, nes labai nebrangu, o kartais net ir nemokamai galima pabandyti. Kaip pavyzdį K. Rimkus pateikia teksto kiekio A/B testą feisbuko reklamoje: daugelis įsitikinę, kad reklamos ir įrašai socialiniuose tinkluose turėtų būti su kuo mažiau teksto. Tačiau atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vizualas su šešiomis pastraipomis teksto kainavo daug pigiau nei su vienu sakiniu.
New (angl. nauja)
Tie kanalai, kurie galbūt veikia konkurentams arba kitiems socialinių medijų vartotojams. O gal patys išbandėte tam tikro kanalo formatą ir jums kartą pasisekė, bet iki galo nežinote, kaip su tuo elgtis. Prie naujienų priskiriamos šios dalys: prekės ženklas per asmeninį „LinkedIn“, „Tik Tok“, „Snapchat“, menkanti tuštybės metrikų svarba (neberodomas like skaičius), AR filtrai (angl. augmented reality – papildytos realybės filtrai), tamsusis internetas.
- Prekės ženklas per asmeninį „LinkedIn“. Čia pranešėjas išskiria tokį pavyzdį: „Lidl“ atstovo įrašas apie tiesiog vieną gražų įvykį, nutikusį „Lidl“ parduotuvėje, pasiekė 107 tūkst. žmonių, maždaug ketvirtį Lietuvos „LinkedIn“ vartotojų. Kalbant ir apie kitus didžiuosius vardus (TELE2, BIOK, „Lietuvos paštas“), visada atsiranda jų atstovų, „LinkedIn“ kalbančių būtent šių prekės ženklų vardu.
- „Tik Tok“. Tai yra kanalas, kuriame organinis pasiekimas – nepalyginamai geresnis nei kituose socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, krepšinio klubas „Prienai“, susikūręs savo paskyrą ir įsikėlęs pirmąjį vaizdo įrašą, su juo pasiekė 23 tūkst. žmonių organiškai. Jokioje kitoje socialinių tinklų platformoje, anot K. Rimkaus, tokių skaičių, tik pradėję savo egzistenciją, nepamatytume.
Influencerių prasme „Tik Tok“ taip pat yra pranašesnis už kitus socialinius tinklus. Karolis palygino populiariausius lietuvius socialiniuose tinkluose ir paaiškėjo, kad tiek didžiausia Lietuvoje feisbuko žvaigždė Monika Šalčiūtė, tiek instagramo milžinas Žydrūnas Savickas gerokai atsilieka savo sekėjų skaičiumi nuo populiariausios lietuvės „Tik Tok“ tinkle. Visą sąrašą kitų „Tik Tok“ influencerių, kurių greičiausiai neatpažinsite, neseniai sudėjome į tekstą.
- „Snapchat“. Lyginant su „Instagram“, praeitais metais šią programėlę atsisiuntė praktiškai tiek pat žmonių. Karolio vadovaujamai agentūrai apklausus 12–18 metų paauglius, paaiškėjo, kad beveik visi jie naudojasi būtent šia platforma. Tad labai nemažai auditorijos daliai „Snapchat“ yra reikšmingas kanalas, kurį vyras skatina išnaudoti ir marketingistus, įtraukiant į savo reklaminės kampanijos planą.
- Menkanti tuštybės metrikų svarba. Instagrame jau kuris laikas nebematome „patiktukų“ skaičiaus. Po truputį naujo dizaino pagalba platforma žada padaryti mažiau matomą ir sekėjų skaičių. Feisbukas yra prasitaręs, kad taip pat svarsto pašalinti „patiktukus“, o „Twitter“ vadovai neseniai prisipažino, kad apskritai gailisi nuo pat pradžių įvedę tweet'ų palike'inimą.
To pasekmės geriausiai atsispindi per nuomonės formuotojus. Pirmose šalyse, kuriose instagramas panaikino „patiktukus“, buvo pastebėtas like'ų kritimas. „Tai parodo, kad mes esame socialios būtybės ir dažnai spaudžiame like tik tam, kad pamatytų kiti“, – pastebi K. Rimkus. Tad tuo pačiu šiek tiek krenta ir įsitraukimas.
- AR filtrai. Prieš trejus metus tokius specialius filtrus pasigaminti kainuodavo šimtus tūkstančių JAV dolerių, o dabar tos sumos sumažėjo iki keturženklių ir tai padaryti jau yra kur kas paprasčiau. Todėl visos kampanijos gali būti grindžiamos AR filtrais, nes tai nebėra tiktai didiesiems prekės ženklams prieinamas dalykas.
- Tamsusis internetas (angl. dark web). Taip K. Rimkus pavadino tokius internete sklandančius dalykus, kurių nepavyksta taip lengvai atrasti, pavyzdžiui, feisbuko grupės, asmeniniai susirašinėjimai, instagramo artimų draugų funkcija. Pats M. Zuckerbergas tiki, kad tai labiausiai auganti socialinių tinklų kategorija.
Future (angl. ateitis)
Dar nenutuokiate, kur tai nuves ir kaip tai daryti, bet žinote, kad tai yra ateitis. Ir tie 10–20 proc. ateityje gali tapti jūsų NOW – 70 proc. Pastangų atžvilgiu, nauji dalykai reikalaus daug daugiau jūsų laiko nei tie, kuriuos puikiai išmanote.
- Programėlių prasme, jų yra gyvas galas, tad išbandyti visko tikrai nepavyks. Bet žvilgtelėjus į paskutinių metų populiariausius Lietuvoje apps'us, pastaruoju metu dažnai kalbame apie „Tik Tok“, tačiau pamirštame topo viršuje esančius „Pinterest“ ir „Snapchat“. Karolis skatina nebijoti bandyti tuos kanalus, kurių prieš tai nelabai kas išbandė, ir būti tais pirmaisiais.
- Instagrame sparčiai populiarėja apsipirkimo funkcija. Finansų rinka vystosi labai greitai: bekontaktės kortelės atsirado išties žaibiškai, ir visi ėmė jomis naudotis, dabar ir telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais atsiskaitinėjama už prekes. Į priekį juda ir apsipirkimas per socialinius tinklus. Gan greitai niekur nebereiks išeiti iš namų – apsipirkti galėsite tiesiog naršydami socialiniuose tinkluose.
- Balso funkcionalumas. Mažai prekės ženklų išnaudoja šią galimybę socialinių tinklų komunikacijoje. Privatiems asmenims jau tapo įprasta naudoti „Messenger“ balso žinutes, tačiau tą patį gali daryti ir verslai. Instagrame galima atsakinėti žmonėms į žinutes balsu. K. Rimkus įsitikinęs, kad tai perkeltų jūsų komunikaciją į visiškai naują lygį.
- Tendencijų stebėjimas ir greita reakcija į aktualijas. Patartina reguliariai skirti laiko naujienų apžvelgimui ir jų greitam pritaikymui verslo komunikacijai. Kaip pavyzdį Karolis išskyrė visame pasaulyje nuskambėjusį meno kūrinį – prie sienos lipnia juosta prilipdytą bananą. Nemažai prekės ženklų suskubo pasinaudoti šia aktualija ir į banano vietą įklijavo savo produktus. Tie, kurie tai padarė greičiausiai – galėjo džiaugtis geriausiais rezultatais.
