Kiekvienam Lietuvos prezidentui – po atvirutę, kurios kitoje pusėje galima rasti trumpą informaciją, kas to prezidento valdymo metu vyko Lietuvoje ir pasaulyje. Perskaitei, prisiminei ar sužinojai pats, o po to gal ir draugui atvirlaiškį nusiuntei – tokią idėją Lietuvos šimtmečio proga sumanė agentūra „Ezco“. Tokius atviručių rinkinius ji platina savo draugams, partneriams, o norintiems parduoda, atsiųsdami paštu už 5 eurus.
Idėjos autoriai pabrėžia, kad „Šimtmečio prezidentai“ – nekomercinis projektas, o jų noras prisidėti prie Lietuvos šimtmečio minėjimo. „Mes esame aktyvūs Lietuvos piliečiai, šita šventė mums miela ir artima, norime, kad ją švęstų visi, ir į šį šventimą įdėjome savo indėlį“, – komentavo „Ezco“ direktorė Lina Vigraitė, žadėdama, kad atvirukai bus tik iniciatyvos pradžia, o vėliau planuojami ir kiti veiksmai, pavyzdžiui, mėnraštis, kuris irgi supažindins su Lietuvos prezidentų veikla.
Viena atvirutė iš platinamo rinkinio yra skirta ir Vytautui Landsbergiui, ant kurios rašoma, kad prezidento pareigas jis ėjo 1990-1992 m. Paklausus, kodėl taip rašoma, jei oficialiai prezidentu V. Landsbergis niekada nebuvo, L. Vigraitė patikino, kad tai ne klaida, o oficialiai išreikšta projekto autorių nuomonė.
Tai, kad prof. V. Landsbergis prezidentu buvo įvardintas sąmoningai, o ne suklydus, patvirtino ir projekto turinio partneris prof. Justinas Žilinskas. Jis sako, kad tuo nesiekė gaivinti diskusijos, ar verta oficialiai prof. V. Landsbergį paskelbti prezidentu, o tiesiog norėjo taip atiduoti pagarbą.
„Taip, suprantu, kad šis sprendimas gali atrodyti ginčytinas ir, teisiškai griežtai žvelgiant, netikslus, ir tikrai neparemčiau tokio sprendimo teisės akto tekste. Tačiau gyvenimas neprasideda ir nesibaigia teise, ir kaip rašytojas turiu teisę į tai, kas vadinama licencia poetica. Ne, bent jau mano požiūriu, tai – ne joks bandymas gaivinti diskusiją ar bandyti „išmušti“ V. Landsbergiui prezidento statusą, tai – greičiau emocinis vertinimas, pagarbos atidavimas žmogui, kuris tuo metu vadovavo Lietuvai. Siūlau jums eksperimentą: pamėginkite paklausti kolegų, kas buvo AT prezidiumo kiti du nariai, ar gausite atsakymus be googlinimo? Pagaliau, paklauskite, kas sugriovė kolūkius, kas buvo apdovanotas tokia galia neįtikėtina, m? Dėl „klaidingų istorijos faktų“ – čia vėlgi kaip žiūrėsi. Teisinis vertinimas yra šiek tiek kas kita, negu istorijos faktas. Tad, sakyčiau, iš istorijos pusės –„prezidentavimui“ situacija kaip tik visai neblogai pagrįsta (vėlgi, pavartykime tarptautinę spaudą), o teisė... Teisė užsidaro savo „kas parašyta, tas parašyta“ rate“, – komentavo J. Žilinskas.
Istorikas Alfredas Bumblauskas į tokį įvardinimą ragino žiūrėti tiesiog kaip į pokštą. „Vytautas Landsbergis buvo faktinis Lietuvos vadovas, visi tai pripažįsta, tad į tokį pavadinimą nereikėtų žiūrėti rimtai“, – sakė jis.