„Turint omenyje, kad vienos iš populiariausių programų tame kanale yra sporto transliacijos, matome, kad pavadinimas disonuoja su turiniu ir tai mums kelia problemų. Pritempti iki to, kad sportas irgi kultūra, nepavyksta, tai neįtikina, tada kyla problemų komunikuojant kanalą: keistokai atrodo, kad žiūrėkite ledo ritulio rungtynes per LRT kultūrą“, – poreikį keisti pavadinimą komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Mes dar turime tokią nuojautą, kad pavadinimas gali atgrasyti dalį auditorijos ta prasme, kad kultūra laikoma skirta labiau elitinei, siauresnei auditorijai. Kita vertus, noriu užtikrinti, kad kultūros tame kanale nesumažės: priešingai, planuojame didinti kiekį ir kokybę“, – sakė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad pavadinimas būtų keičiamas tik gavus LRT tarybos pritarimą: jei jai ši idėja atrodytų nepriimtina, sprendimas būtų atidėtas. Tarybai sutikus kanalo pavadinimas galėtų būti pakeistas nuo naujo sezono.
Nuo rudens – žurnalistinių tyrimų padalinys
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat paskelbė, jog nuo rugsėjo LRT bus publikuojami žurnalistiniai tyrimai, kuriuos kurs atskiras padalinys iš keturių – penkių žmonių.
Jos teigimu, šie tyrimai bus publikuojami tiek interneto portale, tiek transliuojami radijuje ir televizijoje.
„Aš manau, kad vienas iš tikslų, vienas iš misijos įsipareigojimų mūsų auditorijai yra objektyvi informacija ir tiriamoji žurnalistika yra didelė bei svarbi to dalis“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.
„Labai svarbu turėti omenyje ir dabartinį kontekstą, kai pastarieji įvykiai sudavė tam tikra prasme smūgį Lietuvos žiniasklaidai ir pasitikėjimui, o nacionalinio transliuotojo pareiga yra tą pasitikėjimą palaikyti“, – pridūrė visuomeninio transliuotojo vadovė.
Ji turėjo omenyje žiniasklaidoje paviešintą Valstybės saugumo departamento informaciją, kaip koncernas „MG Baltic“ galėjo naudoti savo turimas žiniasklaidos priemones politikų ir pareigūnų spaudimui.