Dabartinis LRT įstatymas numato, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Įstatyme taip pat yra nuostata, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
M. Lingė siūlo pastarąjį punktą pakeisti ir nurodyti, kad LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negali augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies bendrasis vidaus produktas to meto kainomis.
Aiškinamajame rašte jis pateikia skaičiavimus, kaip LRT iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai kiekvienais metais auga: 2020 m. – 46,3 mln. Eur; 2021 m. – 53,79 mln. Eur; 2022 m. – 55,43 mln. Eur; 2023 m. – 63,43 mln. Eur; 2024 m. – 72,88 mln. Eur. Taigi, LRT finansavimas 2024 augo beveik 9,5 mln. Eur arba beveik 15% lyginant su 2023 m. „Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, jog akcizai ateinančiais metais ženkliai augs, LRT pajamų, skiriamų iš valstybės biudžeto augimo tempas gali būti neproporcingas ir tikėtina, viršytų realius asignavimo gavėjo poreikius“, - rašoma aiškinamajame rašte, kuriuo grindžiami siūlomi įstatymo pakeitimai.
Taip pat pažymima, kad esant nepalankiai geopolitinei situacijai, manytina, jog valstybės biudžeto lėšomis finansuojama LRT, taip pat solidariai turėtų prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo. Raštei taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog akcizų didėjimo planas taip pat siejamas su Krašto gynybos finansavimu, todėl nebūtų teisinga, jei papildomas pajamų didėjimas iš akcizų tektų ne tik Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimui, bet ir LRT.