Skirstytų visoms žiniasklaidos priemonėms
Seimo biudžeto ir finansų komitetas praeitą savaitę bendru nutarimu pritarė tam, kad elektroninei žiniasklaidai būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas – tokiam siūlymui antradienio posėdyje pritarė ir Seimas, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas – tai ruošiamasi padaryti balsuojant iki Kalėdų.
Tuo pačiu Komitetas pasiūlė ir papildomą pagalbos žiniasklaidai priemonę. „Tai yra svarbus sprendimas, ir jį darėme vertindami ES priimtą direktyvą, kuri sudarė galimybes taikyti tokią lengvatą. Tačiau analizuodami ES teisės aktus ir skirtingų ES šalių patirtį matome, kad yra imamasi ir papildomų priemonių, ypač Covid-19 pandemijos metu, siekiant užtikrinti visokeriopą pagalbą žiniasklaidai. Vienos šalys tiesiog subsidijuoja, kitos teikia paskolas, trečios – užsako socialines reklamas“, – komentavo Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak jo, siūloma socialinę reklamą skleisti per visas žiniasklaidos priemones, ją paskirstant pagal objektyvius kriterijus.
„Kadangi elektroninė žiniasklaida yra ne vienintelė nukentėjusi nuo pandemijos, yra poreikis užtikrinti skaidrią ir objektyvią pagalbą visoms medijų priemonėms, ir svarbu tą padaryti ir užtikrinant visokeriopą naudą visuomenei. Todėl Komitetas, įvertinęs ES šalių skirtingą praktiką ir patirtis, pasiūlė Vyriausybei svarstyti tokį sprendimą kaip plačią socialinės reklamos kampaniją, taip pat pasiūlė ir objektyvų kriterijų, pagal ką ji galėtų būti paskirstyta. Labai svarbu, kad kriterijus būtų objektyvus, paprastas ir juo negalėtų būti manipuliuojama“, – kalbėjo M. Majauskas.
„Kaip vienas iš variantų yra paimti Registrų centre deklaruotas 2019 pajamas – ar jos būtų iš prenumeratos, ar iš reklamos, bet bendras pajamas – ir pagal tai paskirstyti socialinę reklamą visoms medijų priemonėms per visą Lietuvą užtikrinant, kad parama būtų paskirstyta skaidriai. O žiniasklaidos priemonės užtikrintų socialinės reklamos sklaidą būtent pandemijos metu, siekiant informuoti visuomenę apie reikalingus sprendimus, kuriais būtų apsaugoti žmonės ir jų artimieji: ar tai laikytis saugaus atstumo, ar nešioti kaukes, ar kažkokie kitokie sprendimai, kuriuos vertintų Vyriausybė“, – aiškino M. Majauskas.
Kas galėtų būti tokios socialinės reklamos kūrėjai ir ar tam būtų skelbiamas konkursas, pasak jo, turi spręsti Vyriausybė. „Šiandien mes kaip biudžeto komitetas viso labo teikiame siūlymą ir rekomendaciją įsivertinti tokią galimybę, bet tai yra išimtinai Vyriausybės kompetencija ir ji gali priimti reikiamus sprendimus“, – sakė jis.
Žiniasklaida neteko apie 3 mln. eurų
M. Majausko žiniomis, žiniasklaidos asociacijos šių metų viduryje, kreipdamosis pagalbos, įvardino apie 3 mln. eurų sumą: „Vėlgi, tai būtų Vyriausybės kompetencija apsispręsti, bet, matyt, apie tokią sumą galima būtų diskutuoti“.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus pasakojo, kad visą laiką buvo kalbama su Vyriausybe ir Prezidentūra apie tai, kad žiniasklaidos netekimai buvo gana dideli ir bendrai sudarė per 3 mln. eurų.
„Dėl to redakcijos buvo priverstos ir mažinti darbuotojų kiekį ir peržiūrėti kitas nebūtinąsias išlaidas, nukarpyti įvairiausius prisijungimus prie užsienio naujienų srauto ir panašiai, dėl to žiniasklaida neteko ir dalies informacijos srauto. Norint to išvengti ir buvo kreiptasi dar kartelį, priminta naujajai valdančiajai koalicijai, kad žiniasklaidai pagalbos vis dar reikia. Artėjanti antroji karantino banga situacijos tikrai nepagerins, o tik pablogins. Tam, kad būtų užbėgta įvykiams už akių, kalbamės su Vyriausybe, kad būtų numatytos galimybės padėti žiniasklaidai išgyventi, kad jie galėtų susikoncentruoti ne į išgyvenimą, o į kokybiškos, patikimos informacijos teikimą visuomenei“, – kalbėjo A. Marcinkus.
Vyriausybė planuoja aptarti su komunikacijos ir kūrybinių industrijų atstovais
Apie būtinybę viešinti informaciją apie skiepus šiandien Seime kalbėjo ir premjerė I. Šimonytė. „Tai bus savanoriškas plačiosios visuomenės sprendimas – ar nori skiepytis, ar ne. Manau, kad daug dėmesio teks skirti per šiuo mėnesius informacijos pateikimui. Manau, kad ji turi būti pateikta aiškiai ir skaidriai, kad žmonės tikrai žinotų, jog nėra nutylima tiesa ar kažkas nepasakoma“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Pasak I. Šimonytės, informacija viešai turi būti pateikiama tiek apie skiepų naudą, tiek apie galimas rizikas. Šį procesą planuojama aptarti su komunikacijos, kūrybinių industrijų atstovais. „ Akivaizdu, kad yra visuomenėje tų žmonių, kurie neigia skiepus kaip kokios nors problemos sprendimą, turime kartais tokių ir Seimo salėje. Matyt, kad juos bandyti įtikinti yra gana nedėkingas užsiėmimas. Reikėtų, matyt, laiką ir pajėgas skirti tų, kurie iš principo palaiko arba yra dvejojantys ir išklauso informaciją, informavimui“, – pridūrė ji.
Apie tai, kad norint įveikti pandemiją, būtina komunikacijos strategija, kalba tiek sveikatos apsaugos, tiek komunikacijos profesionalai.
„Viena yra sukurti skiepus, juos nupirkti, suorganizuoti logistiką, kad jie atvyktų į šalį, pasiektų skiepų kabinetus, kad žmonės būtų kviečiami pasiskiepyti, kad būtų registracija, išduodami skiepų pažymėjimai, siunčiami priminimai dėl antro skiepo ir panašiai – tai yra logistiniai dalykai. Bet kitas klausimas yra komunikacija, kad žmonės norėtų ir ateitų skiepytis. Tikrai kelia didelį nerimą, kaip visuomenė priims tuos COVID-19 skiepus ir, jei jiems iškils daug klausimų, kas į tuos klausimus atsakys“, – praeitą savaitę Delfi sakė profesorius Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas.
Komunikacijos ekspertė Daiva Lialytė įsitikinusi, kad komunikacija tikrai gali padėti apsigalvoti nenorintiems skiepytis, nes dabar labai daug žmonių tiesiog trūksta informacijos. „Labai daug žmonių turi tokią pusinę, dalinę informaciją, pavyzdžiui, kodėl ta vakcina buvo sukurta labai greitai, kai kitos kuriamos kelerius metus – yra toks mitas, arba kad vakcina dar neištirta, neaišku, kokie bus pašaliniai poveikiai po kiek laiko, kiek laiko vakcina apsaugos – žmonėms kyla labai daug klausimų ir į juos nėra atsakyta“, – pastebėjo ji, pridurdama, kad būtina pradėti stambaus masto kampaniją.
Apie tokią būtinybę kalbėjo ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. „Aš labai tikiuosi, kad prie naujosios vyriausybės greitai bus sudarytas būtent šiam klausimui tam tikras strateginės komunikacijos organizmas, kuris pradės labai greitai dirbti, jei dar nepradėjo, su duomenimis, su analize, kad į tai bus įtraukta maksimaliai visa medija, ne tik reklaminiai biudžetai, bet ir žiniasklaida, patys žurnalistai. Čia yra visuomenės intereso gynimas – visi yra suinteresuoti, kad mes iš čia išsikapanotume, tiesiog reikia visus įtraukti, reikia visiems pasakyti, ko tu iš jų norėtum, ko jų prašai ir gauti atsakymus“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas (plačiau skaitykite čia).