Demografinis segmentavimas – praeitis
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad 48 proc. rinkodaristų kelia klausimų dėl tradicinio auditorijos segmentavimo pagal demografinius duomenis. Vietoje to kur kas daugiau dėmesio skiria turinio personalizavimui realiu laiku – taip teigė 71 proc. respondentų. Tokį pokytį lemia didžiosios daugumos tyrimo dalyvių pastebėti pirkėjų įpročių pokyčiai.
„Žmonių pirkimo įpročiai dėl krizės, karo, socialinių tinklų įtakos kinta drastiškai, tai atspindi ir visuomenės tyrimai. Būtent dėl to rinkodaristams yra būtina pergalvoti būdus, kaip jie pasiekia auditoriją ir kaip jai parduoti. Čia atsiranda noras realiu laiku personalizuoti savo auditorijai teikiamą turinį: analizuoti praeities paieškas, pirkimo duomenis ir pagal tai rengti pardavimo strategijas, kuriomis klientams pateikiamas kuo aktualesnis turinys.
Šis tyrimas rodo, kad laikas mesti demografinius duomenis kaip būdą segmentuoti auditoriją, nes jie neveikia, žmonės nebėra nuspėjami, jų pirkimo kelionės ir sprendimai yra sunkiai suplanuojami. Vienintelis kelias šiandien: eksperimentuoti ir ieškoti, kas skirtingu metu yra aktualu ir reikalinga jūsų potencialiems pirkėjams“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.
Dirbtinis intelektas stoja prieš teismus
Dirbtinis intelektas (DI) ir jo privatumui keliamos grėsmės tampa tyrimų objektu ne vienoje valstybėje. Balandį „ChatGPT“ kūrėjams „OpenAI“ teko įgyvendinti tam tikrus pakeitimus Italijoje tam, kad atitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Pastaruoju metu taip pat pasigirdo naujienų, kad bendrovė gavo panašių užklausų iš Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės prekybos komisijos, kas taip pat yra ženklas apie gresiančius rimtesnius dirbtinio intelekto produktų reguliavimus.
„Būdama turbūt žinomiausio DI produkto kūrėja, bendrovė „OpenAI“ gauna daugiausiai dėmesio iš skirtingų šalių reguliuotojų. Įdomus ir „Google“ atvejis: gigantė yra kaltinama neteisėtu autorių teisių saugomo turinio naudojimu ir milijonų amerikiečių asmeninės informacijos vagyste, kad galėtų mokyti savo dirbtinio intelekto produktus. Šie atvejai akivaizdžiai rodo, kad dirbtinis intelektas netolimoje ateityje bus susaistytas reguliavimais. Vis dėlto suvokiant DI galimas kelti grėsmes, kurios, deja, tik privatumu neapsiriboja, reguliavimus visuomenė turėtų pasitikti pozityviai“, – sako A. P. Girčys.
GA4 vėl legalus Europoje
Skaitmeninės rinkodaros profesionalai nekantriai laukė „Google Analytics 4“ (GA4). Vis dėlto pačios „Google“ atlikta apklausa gigantės nenudžiugino: iš 400 respondentų tik 23 proc. yra pilnai pradėję naudoti GA4. Negana to, bendrovei dėl atnaujinto produkto teko susidurti ir su teisiniais iššūkiais.
Švedijos privatumo apsaugos institucija buvo išleidusi rekomendaciją verslui nenaudoti GA4, nes programa pažeidžia Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) perduodama duomenis JAV be jų savininkų sutikimo. Minėta institucija atliko keturių Švedijos bendrovių auditus po to, kai gavo nusiskundimų dėl privatumo pažeidimų. Po auditų dvi bendrovės gavo baudas dėl BDAR pažeidimų, trims iš tirtų įmonių buvo uždrausta naudotis GA4. Atsakydama į kaltinimus „Google“ teigė, kad neseka ar neidentifikuoja atskirų individų duomenų.
„Vis dėlto šiandien nerimauti dėl GA4 nereikėtų, nes situacija pakito: dabar šis įrankis yra legalus Europoje, nes Europos Sąjunga susitarė dėl darbo modelio su JAV, kuris leidžia perduoti duomenis iš ES į JAV tokiu būdu, kuris nereikalauja papildomos apsaugos“, – komentuoja A. P. Girčys.