Botai valdo pusę interneto srauto
2023 metais beveik pusė (49,6 proc.) viso interneto srauto buvo sugeneruotas botų: tai atskleidė „Imperva Bad Bot“ ataskaita. 2023 m. botų sugeneruotas turinys augo 2 proc., lyginant su ankstesniais metais, ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 2013 m., kai botų aktyvumas internete buvo pradėtas analizuoti.
„Botai veikia vis geriau, jie geba imituoti žmogiškas interakcijas, dėl to juos susekti ir blokuoti darosi vis sunkiau. Šios technologijos ekspertai aiškina, kad šiandien botai išnaudoja ne technines silpnybes, o programų verslo logiką, taikydamiesi į numatytas funkcijas ir procesus. Negana to, botais galima organizuoti itin greitas atakas interneto svetainėse, programėlėse ir taip vykdyti kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš konkurentus ar nacionalines organizacijas.
Vienas ryškių to pavyzdžių vyko socialiniame tinkle X, kai kinų šnipų balionas kirto JAV ir Kanados sienas, dešimtys tūkstančių botų buvo paleisti komentuoti ir taip bandyti paveikti viešąją nuomonę. Botų aktyvėjimas internete yra nulemtas ir to, kad dirbtinis intelektas tobulėja ir tampa vis prieinamesnis. Čia turime suvokti augančias rizikas: jei pusė viso srauto internete yra generuota botų, reiškia, tvarkomės prastai ir į turime susirūpinti“, – komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.
Jaunimas ir toliau ruošiasi veržtis diržus
Z kartos apklausa JAV ir Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad 18-26 m. žmonės nepaisant naujienų apie gerėjančią ekonomikos situaciją, nėra nusiteikę optimistiškai. 71 proc. jaunų žmonių ketina susitraukti diržus ir ieškoti nuolaidų bei pirkinius ir toliau rinktis atsakingai skaičiuodami pinigus.
„Nors jau pragyvenome milžinišką infliaciją, kainos nustojo kilusios, situacija, atrodo, stabilizuojasi, jauni žmonės vis dar nesiruošia išlaidauti. Šis tyrimas atskleidė, kad jaunimas yra ir bus linkęs pirkti prekę su 10 ar 20 proc. nuolaida, sąmoningai jos ieškoti, kas rodo, jog šios grupės pirkėjai vis dar yra labai jautrūs kainai. Manau, tokia situacija yra natūrali: jei visas jauno žmogaus gyvenimas, kai jis pradėjo uždirbti ir galėti kažką įsigyti, buvo lydimas ekonomikos iššūkių, žiniasklaidoje nuolat sukosi naujienos apie nestabilumą, kainos augo, šiandien, tai net situacijai stabilizuojantis yra sunku patikėti, kad ekonomika įgauna stabilumo. Tai yra itin svarbus signalas el. verslams, kuriems ši tikslinė auditorija yra aktuali: pasiūlykite jiems nuolaidų, leiskite jiems jaustis patogiai perkant, būkite supratingi savo komunikacijoje“, – pataria A. P. Girčys.
Performansas miršta?
Performanso rinkodara išgyvena lėtą mirtį, o jos vietą užiminėja tie, kas rūpinasi ir prekių ženklų įvaizdžiu – tokia išvada padaryta „Nest Commerce“ ataskaitoje. Joje pateikiami duomenys atskleidžia, kad tie, kas įgyvendina ir prekės ženklo žinomumo, srauto kampanijas greta performanso, pastebėjo ryškų 31 proc. kasmetinį ROAS (lietuv. investicijų į reklamą grąža) augimą šių metų pirmajame ketvirtyje, lyginant su 32 proc. ROAS kritimu, kurį patyrė prekių ženklai, pasikliovę tik persormanso rinkodara.
„Geroje ekonomikos situacijoje, performanso rinkodara „išveždavo“ viską ir padėdavo generuoti pardavimus gana sėkmingai. Šiandien žmonės prekes renkasi atidžiau, nes pinigus skaičiuoja labiau: įvertina ne tik kainos aspektą, bet ir prekės kokybę, tvarumą, verslo reputaciją. O norint pasiekti tokius vartotojus ir įtikinti juos pirkti, pradeda stipriai veikti įvaizdžio dalis: jei įvaizdžio nėra, esate tik vienas iš milijono verslų ir tuomet rizika, kad pasirinks ne jus, o konkurentus, tik auga. Tai suvokiant būtina investuoti ne tik į performanso rinkodarą, bet ir įvaizdines kampanijas, generuoti srautą, būti daugiau nei tik pardavėju. Žinoma, tokios investicijos daugeliui kelia galvos skausmą, nes greito jų atsipirkimo pamatuoti nėra įmanoma, bet jos yra brandaus ir į ateitį žiūrinčio verslo simbolis“, – komentuoja „APG Media“ vadovas.