Kinta reklamos nukreipimas: svarbiausiu tampa kontekstas
Skaitmeninės reklamos taisyklėms keičiantis, kinta ir reklamos planavimo metodai: „Nielsen“ ir „Seedtag“ atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausa 1800 respondentų Jungtinėje Karalystėje, atskleidė, kad kontekstinis reklamos nukreipimas yra 32 proc. efektyvesnis nei nukreipimas pagal demografinius auditorijos duomenis. Faktą patvirtino ir kita apklausa: „Lumen“ tyrimo duomenys parodė, kad kontekstinės reklamos išlaiko auditorijos dėmesį ilgiau ir sulaukia tris kartus didesnio susidomėjimo.
„Planuojant skaitmeninės reklamos kampanijas svarbiausia yra pagauti tikslinę auditoriją. Iki šiol tai daugiausiai buvo daroma pagal auditorijos demografinius rodiklius, tačiau tai keičiasi ir, kaip ir sako minėtų tyrimų rezultatai, kur kas efektyviau tampa reklamą nukreipinėti į skirtingus su reklamos tema susijusius kontekstus. Tai daroma pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius: jie analizuoja vizualų ir rašytinį skirtingų interneto svetainių turinį ir nukreipia reklamą į tas aplinkas, kuriose esantis kontekstas atitinka reklamos tematiką. Tai užtikrina, kad puslapio lankytojas gaus reklamą pagal puslapio, kuriame pats žmogus nusprendė apsilankyti, turinį. Tokia reklama mažiau erzina ir skatina pirkti: tas pats „Nielsen“ ir „Seedtag“ tyrimas atskleidė, kad 72 proc. respondentų, gavusių pagal kontekstą nukreiptą reklamą, sakė, kad reklama jiems patiko, sudomino ir neerzino“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės reklamos agentūros „APG Media“ vadovas.
ES imasi kontroliuoti interneto galiūnus
Artimoje ateityje keisis didžiųjų technologijų gigantų veikla Europoje ir tam rimtą paskatą daro Europos Sąjungos sutarimas keisti Europos skaitmeninės erdvės taisykles. Šiuo metu ES yra priimti du nauji dokumentai: Skaitmeninių rinkų aktas (The Digital Markets Act) ir Skaitmeninių paslaugų aktas (The Digital Services Act). Pirmuoju siekiama didinti verslo konkurencingumą ir bendradarbiavimą skaitmeninėje erdvėje ir jis įsigalios šių metų paskutinį ketvirtį. Antruoju siekiama priversti technologinius galiūnus elgtis atsakingiau ir greičiau panaikinti nelegalų, kenksmingą turinį iš savo platformų. Šis aktas turėtų įsigalioti arba praėjus 15 mėnesių po jo patvirtinimo Europos Parlamente arba nuo 2024 m. sausio.
„Nepaisant to, kiek interneto technologijų galiūnai stengėsi perkalbėti ES sprendimų priėmėjus, Europa buvo griežta ir priėmė šioms bendrovėms ne itin patinkančius sprendimus, kurie daugiausiai yra nukreipti į tokias įmones kaip „Meta“, „Amazon“, „Google“. Ir jei priimtų reguliavimų bus laikomasi taip griežtai kaip dabar apie juos kalbama, galime tikėtis nemažai pokyčių skaitmeninėje rinkoje: aktai turėtų sukurti palankesnes sąlygas mažesnėms, vietinėms, Europos bendrovėms konkuruoti su galiūnais, tai reiškia, kad galime tikėtis naujų rinkos žaidėjų, kurie savo ruožtu keis skaitmeninės reklamos planavimo ypatumus. Taip pat, kartu su reikalavimu atsakingiau tvarkytis su kenksmingu turiniu internete, didžiųjų bendrovių bus reikalaujama veikti skaidriau ir, pavyzdžiui, atskleisti, kokius algoritmus naudoja auditorijai pasiekti. Tai gali tapti dideliu pokyčiu rinkoje ir iš esmės keisti, kaip šiandien planuojame reklamą socialiniuose tinkluose“, – sako A. P. Girčys.
Jauni žmonės sako, kad socialiniai tinklai jiems kenkia
89 proc. socialinių tinklų naudotojų Jungtinėje Karalystėje sako, kad socialiniai tinklai kenkia jų psichologinei sveikatai: tokie rezultatai buvo gauti šiemet apklausus 1000 JK gyventojų, kuriems yra 16-24 metai. Tyrimas buvo atliktas siekiant geriau suprasti Z kartos santykį su socialiniais tinklais ir kaip šios platformos veikia jaunų žmonių savęs vertinimą ir gerovę.
„Ką tokie duomenys gali sakyti skaitmeninės rinkodaros specialistams ir verslams? Prekės ženklai turi identifikuotis su savo auditorija, suprasti jų problemas ir kalbėti apie jų sprendimus. Jei jauni žmonės pradeda patys identifikuoti socialinių tinklų žalą savivertei ir sveikatai, prekės ženklai turi imtis atsakomybės: vengti stereotipų, klišių ir galvodami apie tai, kaip jų turinys paveiks auditoriją, ieškoti būdų su ja identifikuotis. Prekės ženklai turi spręsti problemas, ne tik jas kurti, ir šiandien apie tai reikia itin daug galvoti“, – komentuoja A. P. Girčys.
Pasak jo, tyrimo rezultatai taip pat yra puikus kontekstas socialinės atsakomybės veikloms: „Šiandieninė Z karta labiau nei bet kada atsakingai atsirenka prekės ženklus, iš kurių pirkti: svarbu ne tik prekės kokybė, patirtis internete, bet ir prekės ženklo vertybės. Tad jei jūsų auditorija yra būtent jauni žmonės, šio tyrimo rezultatai gali padiktuoti krypčių, kaip būti geriausiu savo tikslinės auditorijos draugu, kuris ne tik linksmina, bet ir padeda. Socialinės atsakomybės projektai, susiję su saviverte, psichologine sveikata, gali būti būtent ta vyšnia ant torto, kuri lems, kad jūsų potencialūs pirkėjai ims jus vertinti gerokai palankiau“.