Tarptautinė e. komercijos rinka Europoje vis dar auga
Tarptautinės e. komercijos rinkos Europoje vertė 2022 m. siekė 179,4 milijardus eurų, tai yra 4,8 proc. daugiau nei metais prieš tai. Negana to, pernai Europos e. parduotuvės pasiekė rekordinių aukštumų apyvartos: 105,5 milijardai eurų, kas yra 5,5 proc. daugiau nei 2021 m. Tokius duomenis atskleidžia ataskaita „Top 500 tarptautinės prekybos Europoje“ (angl. „Top 500 Cross-Border Retail Europe“).
„Pernai didžiausia tarptautinė e. komercijos rinka buvo Vokietija, o didžiausių tarptautinių e. prekybininkų pirmosiose vietose rikiuojasi tokie vardai kaip „Ikea“, „Lidl“, „Zalando“, „H&M“, „Lego“ ir „Zara“. Tai bendrovės, kurios Europoje už savo namų sienų pardavė daugiausiai. Ir nors bendrai e. komercijos tempai lėtėja, lyginant su pandeminiais metais, nėra tokio dydžio kritimo, kokio kai kurie tikėjosi.
Buvo manoma, kad pasibaigus pandemijai, e. komercija kris lyg kirvis į ežero dugną, nes žmonės bėgs apsipirkinėti į pasiilgtas fizines parduotuves. Tai ne tik kad nenutiko: tarptautinė e. komercijos rinka 2022 m. lyginant su 2021 m. augo 5 proc. Taip, augimas nedidelis, bet vis dar egzistuoja. Žmonės išmoko apsipirkinėti internetu ir „atsimokyti“ to atgal nenori ir nenorės. Lieka tik gebėti pasiūlyti tinkamus produktus su išmintingomis reklamos ir pardavimo strategijomis“, – komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.
Kas antram e. prekybininkui pardavimų kanalų internete yra per daug
Beveik kas antras (47 proc.) e. pardavėjas teigia, kad pardavimų kanalų gausybė yra per didelė tam, kad jie galėtų užtikrinti geriausią įmanomą pardavimo patirtį savo klientams, o kelių pardavimo kanalų strategiją savo veikloje naudoja beveik visi apklaustieji – 94 proc. e. verslų vadovų, savininkų ir aukšto lygio specialistų. Tokius duomenis atskleidžia „Wunderman Thompson Commerce & Technology’s“ ataskaita „Brands don’t fail… eRetail!”.
„Šiandien kelių parduoti internete yra galybė: nuosavos e. parduotuvės, daugybė e. prekybviečių, skirtingi formatai skirtinguose socialiniuose tinkluose. Ir čia kiekvienas verslas turi suprasti, kas jiems veikia labiausiai ir itin išmaniai suplanuoti, kaip skirtingos platformos parduoti sąveikauja tarpusavyje. Tai nėra lengva: didieji prekių ženklai dažniausiai naudoja viską, bet net ir šis tyrimas rodo, kad du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų mano, kad skaitmeninius kanalus galėtų naudoti efektyviau ir net beveik pusė (49 proc.) negeba įvertinti savo daugiakanalės strategijos sėkmės“, – sako A. P. Girčys.
Pasak jo, norint tinkamai išnaudoti visus pardavimų kanalus, kiekvieną jų reikia suprasti iš esmės ir labai aiškiai žinoti, kokia auditorija kokiu kanalu pasiekiama: „Daugiakanalės pardavimų strategijos planavimas susideda iš daugybės žingsnių, planuojat kiekvieną kanalą atskirai ir randant sinergiją tarp visų jų siekiant geriausių pardavimo rezultatų ir kuriant vientisą prekės ženklo patirtį. Mano patarimas visuomet yra vienas: neskubėti aprėpti visko ir pradėti nedideliais žingsniais tam, kad eksperimentų keliu būtų randami geriausi ir efektyviausi pardavimo keliai“, – teigia „APG Media“ vadovas.
Socialiniai tinklai vis dar žydi
Nors vis pasigirsta kalbų apie socialinių tinklų mirtį, skaičiai sako priešingai: „HubSpot“ naujausia socialinių tinklų ataskaita atskleidžia, kad 82 proc. verslų tiki, kad žmonės prekės ženklus mieliau randa socialiniuose tinkluose nei paieškos platformose, 70 proc. prekės ženklų produktus parduoda tiesiai socialiniuose tinkluose ir beveik 80 proc. perka reklamą didžiųjų soc. tinklų ketvertuke: „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“ ir „TikTok“.
„Akivaizdu, kad verslai vertina galimybę pasiekti savo klientus būtent per socialinius tinklus. Vertės jie tame nematytų, jei reklama socialiniuose tinkluose neveiktų, kas rodo, jog žmonės vis dar mėgsta rasti ir įsigyti produktus tiesiai ten. Negana to, tas pats tyrimas atskleidė, kad socialiniai tinklai nebėra tik apie pardavimą: 74 proc. apklaustų organizacijų teigė, kad socialiniai tinklai tampa klientų pamėgtu būdu naudotis klientų aptarnavimo paslaugomis. Tad bent artimiausiu metu prekės ženklai iš socialinių tinklų tikrai nesitrauks, labiau atvirkščiai – greta reklamos, atras būdų ten būti daugiau“, – tyrimą komentuoja A. P. Girčys.
Pasak jo, protinga rinkodara socialiniuose tinkluose leidžia atsirasti tuose kanaluose ir tomis formomis, kurias tikslinė auditorija vertina ir mėgsta, todėl jie vis dar yra itin svarbiu pardavimo kanalu.