Į DI investuoja, bet mato daugiau rizikų nei naudos
Beveik du trečdaliai rinkodaristų ketina investuoti į dirbtinį intelektą (DI), 14 proc. tai jau padarė, bet tik vos daugiau nei pusė DI įrankiuose mato didesnę vertę nei riziką, atskleidė naujausia „Gartner“ „MarTech“ apklausa.
„Rizikos baimę paaiškina kitas tyrimas: 35 proc. respondentų, dalyvavusių „State of Marketing AI“ apklausoje, teigė, kad DI terminologiją ir galimybes supranta dar tik pradedančiųjų lygyje, 54 proc. laiko save vidutiniokais ir tik 11 proc. užtikrintai sakė, kad yra pažengę DI įrankių rinkodaroje naudotojai“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.
Pasak A. P. Girčio, natūralu, kad DI naudojimas rinkodaroje daug kam kelia streso, nes nors teoriškai DI nauda suprantama, kaip ją išgauti praktikoje, dar reikia pasimokyti daugeliui: „Rinkodaristai įpratę nuolat keistis ir mokytis, nes tokia yra ši disciplina: kinta kartu su pokyčiais visuomenėje, ekonomikoje ir, žinoma, technologijose. „Gartner“ tyrimo rezultatai, sakantys, kad nepaisant rizikų matymo naudojant DI didžioji dauguma rinkodaristų vis tiek ketina į šiuos įrankius investuoti, tokį faktą tik patvirtina: rizikas matome, mokytis dar reikia, bet pradėti būtina jau dabar“.
Naujas „Meta“ įrankis pasitarnaus analizuojant užsienio rinkas
„Meta“ pristatė naują įrankį konkurentų komunikacijai ir reklamai stebėti dar detaliau. Įrankis pažymėtam turiniui (angl. branded content) veikia „Meta Ads Library“ ir leidžia ieškoti kitų rinkos žaidėjų įrašų. Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovo nuomone, įrankis yra itin vertingas, bet Lietuvoje jo plačiai panaudoti dar negalime, o tokios galimybės gali atsirasti tik bendru nerašytu verslų susitarimu.
„Konkurentų veiklos analizė yra vienas kertinių strategijos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros etapų: tik žinodami, į kokią rinką einame, su kuo konkuruojame, galime konkuruoti sėkmingai. Vis dėlto retas verslas Lietuvoje savo turinį žymi taip, kad jį būtų galima aptikti naudojantis naujuoju „Meta“ įrankiu. Tad jis čia, Lietuvoje, gali tapti naudingu tuo atveju, jei verslai, matydami konkurentų analizės vertę savo veikloje, pirmiausia pradės tinkamai žymėti savo turinį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad daug dirbame su užsienio rinkomis ir čia naujas įrankis yra naudingas, nes eksportuojant rinkų suvokimas yra labai svarbus“, – komentuoja A. P. Girčys.
TOP 6 Europos valstybės atriekia 72 proc. viso Europos e. komercijos pyrago
E. parduotuvėse daugiausiai perka gyventojai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Olandijoje. Būtent šių šalių e. komercijos rinkos sugeneruoja 72 proc. visos Europos e. komercijos finansinių rezultatų. Tai atskleidė e. komercijos ir popandeminės eros ataskaita, kurią parengė CBRE.
Daugumą internetinių pirkimų Europoje sugeneruoja Jungtinė Karalystė ir Vokietija (28 proc.), kurios jau grįžo į priešpandemines augimo tendencijas. Kitos rinkos, tokios kaip Italija ir Ispanija, turi mažesnę dalį, bet auga daugiau nei įprasta tendencija.
„Pirmas faktorius, lemiantis, kad šios valstybės sukuria didžiausią dalį Europos e. komercijos rinkos, žinoma, yra šalių dydis, gyventojų kiekis. Bet ne ką mažiau svarbūs ir kiti aspektai: pavyzdžiui tai, kad šiose valstybėse aktyviai veikia tokie e. komercijos galiūnai kaip „Amazon“, kurie sugeneruoja itin didelę e. komercijos rinkos finansų dalį. Negana to, lietuviai taip pat nemažai užsisako iš, pavyzdžiui, vokiško „Amazon“ taip prisidėdami prie Vokietijos e. komercijos pyrago dalies. Tad galima spėti, kad nemaža dalis minėtų šalių e. komercijos pajamų ateina ne tik iš valstybių vidaus, bet iš visos Europos.
Svarbu ir tai, kad būtent tokios e. komercijos platformos prisideda ir prie pirkėjų įpročių keitimo: išmokę pirkti per „Amazon“, kur prekes gauna kokybiškas ir greitai, žmonės būna daugiau linkę iš esmės pirkti internetu, nes kyla pasitikėjimas ir pasitenkinimas paslaugos kokybe. Lietuvoje vis dar turime iššūkių ir su pristatymo greičiu, ir su pasitikėjimu e. parduotuvėmis, nors e. komercijos rinka taip pat itin sparčiai auga“, – teigia A. P. Girčys.