„Jei turime lietuvišką pasą, tai dar nereiškia, kad esame lietuviai. Kad galėtume save taip vadinti, turime ne tik kalbėti, mąstyti, bet ir veikti Lietuvos tautos, šalies naudai. Taip, kaip prieš kelis dešimtmečius pasielgė mūsų istorijos herojus Raimundas Drevininkaitis ir jo draugas. Kai Lietuva švenčia, turime prisiminti visus, kas prisideda prie jos gerovės savo kilniais darbais.“, – pasakoja „Wide Wings“ vadovas Gediminas Tamulynas.
Kai aštuoniolikmečiams ant keturių aukštų mokyklos stogo pavyko pakabinti vėliavą, kitą rytą miestelyje knibždėjo KGB pareigūnai, vietinės milicijos būriai. Įtarinėjami buvo visi, kas tik prisiartindavo prie mokyklos bent kelis žingsnius.
Tačiau vaikinų taip niekas ir neatskleidė. Antisovietinės akcijos detales aštuoniolikmečiai kiek įmanydami slėpė net nuo artimųjų: tą naktį vilkėtus rūbus herojus sudegino.
Vėliavos atsiradimo istorija taip pat dvelkia paslaptimi. „Nusipirkti medžiagų buvo beveik neįmanoma, o Trispalvei skirtos žalios spalvos gauti taip ir nepavyko. tuomet teko paaukoti importinius vengriškus tėtės marškinius, žalios spalvos skiautę išsikirpau iš nugaros. Tėtis apie tai nieko dar ir dabar nežino.“, – dalinasi iniciatyvos užkulisiais R. Drevininkaitis.
Apie suorganizuotą politinę manifestaciją istorijos herojus pirmą kartą garsiai papasakojo tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, taigi po gero dešimtmečio. Visą šį laiką jaunuolis nešiojosi baimę dėl savo ir savo tėvų karjeros, todėl slėpė tai net nuo artimųjų, svarstančių kas galėjo šitaip pasielgti.
„Tik dėl sąmoningų žmonių dabar galime džiaugtis atkurta valstybe ir kelti vėliavą kada norime, viešai švęsti Lietuvos atkūrimą. Todėl Raimundo istorija raginame dažniau išdrįsti būti lietuviu – ne tik kalbėti, bet ir padaryti, kad ir mažą darbą, jog mūsų šalyje būtų geriau, „pastovėti“ už savo įsitikinimus, nepaisant daugumos nuomonės. – istorijos žinutę akcentuoja „Wide Wings“ kūrybos vadovas Raimondas Kavaliauskas.