Šį ir daug kitų klausimų kelia bei savus atsakymus pateikia į Lietuvą atvykstantis Matthias Lüfkensas – „Twiplomacy“ įkūrėjas, pasaulinio komunikacijos tinklo „Burson Cohn & Wolfe“ vykdantysis direktorius, buvęs ilgametis Pasaulio ekonomikos forumo skaitmeninės komunikacijos vadovas.
Gegužės 30 dieną Vilniuje M. Lüfkensas kalbės su „PR Impact Awards 2019“ dalyviais apie socialinių medijų įtaką komunikacijai.
– Jūsų įkurta programa „Twiplomacy“ analizuoja, kaip pasaulio šalių vyriausybės, tarptautinės organizacijos, sporto federacijos savo komunikacijai pasitelkia skaitmeninius įrankius ir socialines medijas. Kokius didžiausius iššūkius matote, stebėdamas žiniasklaidos ir komunikacijos sektorių veiklą?
– Per pastaruosius dešimt metų socialinės medijos kanalai sudarė galimybes įmonėms ir organizacijoms tiesiogiai bendrauti su savo tikslinėmis auditorijomis ir potencialiais klientais. Tradiciniai tarpininkai – žiniasklaidos priemonės, žurnalistai ir ryšių su visuomene agentūros, kurios tiesiogiai bendraudavo su žiniasklaida, tarsi tapo nebereikalingi.
Tradicinių žiniasklaidos priemonių vaidmuo, nors vis dar svarbus, nuolat mąžta. Laikraščiai išgyvena lėtą mirtį, atleidžia šimtus žurnalistų. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004 iki 2018 metų leidybą nutraukė 1800 laikraščių. Pusės iš dar tebegyvuojančių JAV laikraščių nebeliks iki 2021 metų. Taip teigia Harvardo „Shorenstein Center on Media, Politics and Public Policy“ vadovas Nicco Mele.
Iš kitos pusės, tie informacijos gavėjai niekur nedingo – socialinės medijos suformavo visai naują veikėjų tipą – „influencerius“. Daugiausiai tai – „Instagram“ ir „YouTube“ žvaigždės, kurios suburia milijonines informacijos gavėjų auditorijas.
Kiekvienas gali tapti „influenceriu“. Svarbu turėti savo vedamąją liniją ir generuoti įtraukiantį turinį.
– Ar technologijos palengvina, ar apsunkina komunikaciją? Kaip?
– Socialinės medijos sukūrė komunikacijos demokratiją. Dėl to komunikacijos modelis „vienas-masėms“ tapo lengvai įgyvendinamas. Šiandien tam, kad pasiektumei tūkstantinę ar milijoninę auditoriją per „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“ ar „Facebook“ kanalus, užtenka išmaniojo telefono ir interneto.
Vis tik, akivaizdu, kad efektyviai komunikuoti socialiniuose tinkluose taip pat nėra lengva ir daugumai žmonių sunkiai sekasi suburti gyvybingą bendruomenę.
– Ar visoms organizacijoms būtina dalyvauti skaitmeninėje erdvėje?
– Patariu visoms įmonėms ir organizacijoms būti aktyvioms ar bent jau matomoms penkiose svarbiausiose socialinės medijos platformose: „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Twitter“ ir „YouTube“. Jeigu nenorite visur aktyviai komunikuoti, rekomenduoju bent jau užrezervuoti savo įmonės ar organizacijos vardą šiose platformose, ko daug kas nėra padaręs.
Šiandien retai sutiksime lyderį ar organizaciją, kurių nėra socialiniuose tinkluose. Nors, pavyzdžiui, Europos centrinis bankas ir Vatikanas nėra aktyvūs „Facebook“. Spėju, dėl to, kad administruoti paskyrą užima daug laiko.
Daugiau pavyzdžių: Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghis, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ir Pasaulio ekonomikos forumo vykdantysis direktorius Klausas Schwabas neturi susikūrę asmeninių profilių socialiniuose tinkluose. Visi trys vyrai priklauso kartai, užaugusiai be socialinių tinklų. Dėl to jie atrodo tolimi ir atitrūkę.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra kitas išskirtinis pavyzdys lyderės, neturinčios asmeninių profilių socialiniuose tinkluose. Šių metų vasarį A. Merkel pateko į pirmuosius žiniasklaidos puslapius, kai pranešė ištrinanti savo asmeninę „Facebook“ paskyrą @AngelaMerkel. Ji įrašė atsisveikinimo video, kuriame padėkojo savo sekėjams už palaikymą ir paprašė jų sekti vyriausybės puslapius „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose. Tą akimirką, prieš pat ištrinant jos paskyrą, A. Merkel turėjo 2,541,471 sekėjų ir buvo daugiausiai „Facebook“ sekėjų turinti Europos Sąjungos lyderė.
– Kaip patariate išlaikyti balansą tarp asmeninės ir skaitmeninės komunikacijos?
– Riba tarp asmeninės ir skaitmeninės komunikacijos išsitrynusi. Geriausias patarimas, kaip palaikyti pusiausvyrą – išjungti kompiuterį, išsijungti pranešimus telefone ir eiti tiesiogiai bendrauti su žmonėmis.
– Atskleiskite nors vieną aspektą iš savo pranešimo, kurį ruošiate Vilniuje vyksiančio renginio „PR Impact Awards 2019“ dalyviams?
– Savo pranešime kelsiu klausimą ir abejonę – ar mes tikrai privalome nuolat „suspėti su laiku“ ir skirti dėmesio naujai atsirandančių socialinės medijos kanalų analizavimui bei integravimui į savo veiklą. Pavyzdžiui, „TikTok“?
Esminis klausimas analizuojant socialines medijas, kurį turime nuolat užduoti sau: kaip mes galime išnaudoti įvairių socialinės medijos kanalų privalumus, kad papasakotume savo įmonių ir organizacijų istorijas bei pasiektume platesnes auditorijas.
Didžiausią komunikacijos profesionalų metinį renginį „PR Impact Awards 2019“ organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) ir Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA). Trijų dalių renginys šiemet vyks gegužės 30 dieną Vilniaus Tech Parke.