Tai ką daryti?
Galvodamas ne vien apie blogo įrašus, bet ir apie kliento poreikius atitinkančius tekstus, susimąstai, kad neretai jie reikalauja nemažai pastangų. Tai gali būti susikaupimas ir tyla, kad mintys nešokinėtų nuo „norėčiau ko nors skanaus“ iki „o kokia ten buvo to pranešimo sklaida“, arba esminės teksto žinutės išgvildenimas, ar tiesiog žodžių ir sakinių dėliojimas taip, kad tekstas it peiliu per sviestą eitų, o skaityti jį būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga.
Kad rašymas taptų įprastu kasdieniu procesu, reikia į tai investuoti. A jokia čia naujiena, sakysit? Taip, galbūt, tačiau frazė „stenkis rašyti kuo daugiau“ ne visada taip paprastai įgyvendinama. Todėl yra keli paprasti dalykai, kurie padeda priartėti prie šio tikslo ir, bent jau man, išties palengvina rašymo procesą. Šie dalykai paskatina prisėsti prie kompiuterio ir uždėjus rankas ant klaviatūros imti spaudyti raides, nelaukiant, kol priartės deadline (beje, žodis deadline atsirado dar maždaug 1860-aisiais ir turėjo itin tiesioginę reikšmę: tai buvo kalėjimuose nubrėžta linija, kurią peržengęs kalinys rizikuodavo būti sušaudytas).
Taigi, ką galime daryti su rašymo procesu:
Planuoti rašymo valandas
Kiekvieną dieną, prieš pradėdami dirbti, nusistatykite, kurią valandą ar valandas (priklausomai nuo teksto, kurį jums reikia parašyti, dydžio) šiandien paskirsite rašymui. Tai gali būti paskutinė darbo dienos valanda arba pirmos dvi, vos tik atėjus į biurą. Iš esmės, nėra didelio skirtumo, svarbu, kad laikas jau būtų paskirtas tarsi kokiam susitikimui – kad ir kaip sunku dirbant agentūrose tinkamai susiplanuoti laiką, ypač kai kažkas „dega“ ir turi spręsti problemas čia ir dabar. Tokiais momentais svarbu atsiminti, kad jeigu neatvyksite į „susitikimą su rašymu“, ilgainiui jis taps trečiaeiliu prioritetu, tad ir duona kasdieninė liks sausoka.
Išeiti į kitą erdvę
Kad ir kaip save įtikinėtume, kad atviros erdvės ir smagūs paplepėjimai su kolegomis yra geriausia darbo biure dalis, vis dėlto kartais tenka ir susikaupti. Tik susikaupę įninkame į rašymo procesą ir pradedame dėlioti žodžius kompiuterio ekrane. Tam, kad pavyktų tai padaryti, reikia palankios aplinkos. Tai gali būti biuro virtuvė, suoliukas lauke ar sofa koridoriuje. Vieta turi leisti atitrūkti, likti niekieno netrukdomam ir susikaupti rašymo procesui.
Leisti sau rašyti bet ką
Kitaip tariant, brainstorminti ant popieriaus. 2/3 atvejų toks rašymas man padėjo išsigryninti temą, atmetimo būdu suprasti, kodėl vienas ar kitas sakinys neturėtų atsidurti mano tekste, ir užvedė ant kelio gilesnei minčiai. Juk ne veltui su kolegomis einame dalintis savo mintimis, kai klientui žūtbūt, čia ir dabar reikia superinių idėjų būsimo renginio konceptui. Iš viso to dažniausiai gimsta nemaži projektai. Lygiai tas pats ir su rašymu.
Pradėti rašyti nuo vidurio
O vėliau grįžti prie teksto įžangos, pavadinimo ar išvadų. Dažnai prieš sėsdami rašyti turime idėją, apie ką norisi kalbėti, tačiau iki jos dar kažkokiu neaiškiu būdu reikia prieiti. Nėra jokios taisyklės, kad turėtume pradėti viską nuo pavadinimo ar įžangos. Rašydami tai, ką norime, nesunkiai užsikabiname ir po truputį savo teksto viduryje esančius sakinius nuo pradžios iki pabaigos aplipdome kitais žodžiais.
Išsikelti tikslą
Iš dalies tai gali būti susiję su tikslu kasdien planuoti rašymo valandas. Tačiau rašymo valandos lieka bevertės, jeigu per jas nieko nepavyksta parašyti. Produktyvumas atsiras tik tuomet, jeigu per tam tikrą laiką užsibrėšite tikslą parašyti tam tikrą kiekį teksto. Tai gali būti du šimtai žodžių arba viena pastraipa. Kad ir kiek tai būtų, šiuo klausimu laikykitės disciplinos ir po truputį išsiugdykite įprotį rašyti kasdien.
Šitaip, žingsnis po žingsnio, frazė „stenkis rašyti kuo daugiau“ gali tapti realiai įgyvendinamu siekiu. Tada nereikia laukti baisiųjų terminų pabaigos, nereikia dirbti viršvalandžių ir nereikia likti biure paskutiniam, kuris prieš išeidamas dar ir signalizaciją turi nepamiršti įjungti.