Pradžioje – kitas pavadinimas ir vos saujelė bendraminčių
Pirmą kartą festivalis LOGIN įvyko prieš 17 metų – tiesa, tada jis vadinosi „Blogin“. Kitas skirtumas, palyginus su dabartiniu festivaliu, buvo tas, kad jame dalyvaudavo dešimtimis kartų mažiau žmonių – vos šimtas ar pusantro.
„Aš pati prisijungiau, kai festivalis vyko ketvirtus ar penktus metus. Praktiškai visi, kurie vėliau tapo vadovais, koordinavo turinį ar savanorius, ir patys pradėjo nuo buvimo savanoriais – taip pat ir aš. Tai buvo toks stiprus dalykus prieš tuos septyniolika ar penkiolika metų, viskas buvo taip įdomu ir inovatyvu, nebuvo kito tokio festivalio, kad visi norėjo jungtis. Aišku, tie patys bendraminčiai, kurie pradėjo LOGIN, aplink save, aplink tą renginį paskui būrė savo draugus, artimuosius ir visi norėjo kažkaip įsitraukti – šitas elementas yra likęs iki šiol. Ir šiandien pas mus jungiasi žmonės, aš įjungiu vis daugiau mūsų kolegų, kad jie dalyvautų, kitas mano kolega savo žmoną įjungė, vaikus ir panašiai – tai vis dar traukia, tai tikrai vis dar yra bendruomenės renginys ir ji čia yra labai svarbi“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Delfi konferencijų ir renginių skyriaus vadovė Sandra Meškauskaitė-Stepšienė.
Pasak jos, festivalio istorijoje buvo keli svarbūs lūžiai, nulėmę jo eigą ir sėkmę.
„Vienas buvo, kai „Blogin“ tapo LOGIN, kai organizatoriai, idėjos autoriai suprato, kad čia galima padaryti kažką tokio, kad tai iš tikrųjų jau buvo reiškinys. Kitas žingsnis, tikrai niekas iš LOGIN įkūrėjų neleis sumeluoti, buvo tie metai, kai dalyvavo Steve Wozniak, vienas iš „Apple“ įkūrėjų – tais metais apie LOGIN sužinojo ir tarptautinė bendruomenė, tai padarė didelį įspūdį ir iki šiol šis faktas padeda mums pritraukti pranešėjus ir visa kita“, – kalbėjo S. Meškauskaitė-Stepšienė.
„Kitas artimas lūžis – šie metai. Pandemija, karo metai, nuotolis, nenorėjimas burtis tikrai padarė savo, o juk tai yra reiškinys ir renginys bendruomenėms, bet situacija irgi privertė šiek tiek pasikeisti. Bet šiais metais, sakyčiau, kad pavyko vėl sugrįžti į tą ritmą, dėl kurio žmonės rinkdavosi – dėl gyvo turinio, dėl galimybės bendrauti, galimybės keistis nuomonėmis, ne tik pažiūrėti ant scenos žmogų, bet su juo pabendrauti, pabūti“, – sakė ji.
Filmo kūrėja Izabelė Pukėnaitė juokėsi, kad ją išties nustebino faktas, kad LOGIN kažkada prasidėjo nuo „Blogin“.
„Pasijutau kaip visiška pirmakursė. Prisiminiau, kad kai buvau pirmame kurse, buvo daug klausimų, kas yra tie blogeriai, ar jie ta pati žiniasklaida, ar jiems tenka tokia pati atsakomybė. Atsimenu, tuo metu norėjosi šiek tiek vartyti akis, koks čia klausimas, o pasirodo, kad ši bendruomenė buvo tokia gyva ir tokia didelė, kad iš to gimė toks LOGIN, koks yra šiandien. Pasijutau šiek tiek atjaunėjusi pradėjusi kurti šį filmą“, – šypsojosi ji.
I. Pukėnaitė pabrėžė, kad kuriant bet kokią istoriją, dėliojant chronologiją, įvykius, visada svarbiausia suprasti, kad istorija yra žmonės.
„Todėl filme kviečiau dalyvauti tuos herojus, kurie galėtų per savo asmenines patirtis papasakoti, kaip užauga toks renginys kaip LOGIN. Pavyzdžiui, vienas iš filmo herojų yra skaitęs gal vienuolika ar trylika pranešimų, jis pats nepamena tiksliai, kiek. Mes su juo kalbėjomės, kaip keitėsi LOGIN pranešimai, kaip iš pradžių buvo blogeriai, tinklaraštininkai, paskui internete tarsi vyravo tokia labai monolitinė interneto katinų era, paskui atsirado kaip „TED Talks“ panašus formatas, su labai aiškia, beveik memais tampančia struktūra ir kaip mes atėjome iki šių dienų, kai ne tik LOGIN, bet apskritai visų konferencijų dalyviai, žmonės, kurie ateina klausytis pranešimų, tapo labai išrankūs – jiems bet kokios informacijos pasakyti negali, privalai pasakyti kažką tokio, ko niekada neišguglinsi. Ir tai buvo labai įdomu“, – pasakojo ji.
I. Pukėnaitė taip pat atskleidė, kad filme yra du herojai, šių metų pranešėjai, kurie „pasirašė“ beprotiškai avantiūrai.
„Aš pati nežinau, ar būčiau su tuo sutikusi, bet jie sutiko likus pusantros savaitės iki LOGIN patys dokumentuoti, kaip jiems sekėsi ruoštis tiems pranešimams. Mane labiausiai nustebino jų labai nuoširdus pasiruošimas. Aš tiesiog paprašiau, kad kai ruošitės, jei sėdėsite prie kompiuterio, rašysitės tekstą, tai viską, ką galvotumėte, kur čia pauzę padėti, kur loginis kirtis, ne tyliai galvokite, o balsu pasakokite. Bet jie visiškai į kitą lygį pernešė šitą namų darbą – jie filmavosi, kaip eina pas dizainerius pasisiūti rūbų konkrečiai LOGIN pranešimui, vienas filmavo, kaip rytą prieš LOGIN daro čempionų pusryčius, iš kelių kiaušinių gamina tokią tikrai sočią kiaušinienę, kad nepalūžtų ant scenos“, – juokėsi ji.
„Man atrodo, šita istorijos linija dar kartą parodo, kad tai tikrai yra labai didelis bendruomenės renginys ir kiekvienas iš tos bendruomenės narių jaučiasi atsakingas už tai, ką duoda bendruomenei, ką į ją įneša“, – pastebėjo I. Pukėnaitė.
Dokumentinį filmą „LOGIN: istorija“ jau šiandien, birželio 12 vakare, galėsite rasti platformoje Delfi Plius.