Pirmajame dešimtuke – ir BNS
Didžiausią sumą, 4,6 mln. eurų per šį laikotarpį gavo bendrovė „All Media Lithuania“, tarp kurios valdomų televizijos kanalų yra TV3, TV6, TV8. Antroje vietoje (3,2 mln eurų) – bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas naujienų kanalas“, kuriam priklauso LNK, BTV, Info TV, TV1. Trečioje – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kuriam už viešinimo paslaugas sumokėta 3 mln. eurų.
Ketvirtoje ir penktoje vietoje esantys naujienų portalas „Delfi“ ir naujienų agentūra BNS per vertintą laikotarpį gavo vienodą, 2,1 mln. eurų sumą. Naujienų portalas „15min.lt“, kuris, kaip ir BNS, priklauso bendrovei „Postimees Grupp“, gavo 1,6 mln. eurų.
BNS ir „15min.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas pabrėžia, kad į VPT skelbiamą sumą apie BNS išmokėtas sumas įeina ne tik viešinimo paslaugos, bet ir mokėjimai už prenumeratą. Pasak jo, realiai suma už viešinimo paslaugas gali būti apie dešimt kartų mažesnė.
„Mes tiksliai ir patys suskaičiuoti negalime, nes sutartys dažnai apima viską – sąskaita išrašoma viena, o ten labai maža dalis būna to viešinimo, tai yra, skelbimo mūsų spaudos centre, bet viskas suplakama į vieną. Jei mėginti kalbėti skaičiais, mūsų skaičiavimais, nuo 2015 lentelė už viešinimo paslaugas galėtų būti iki 200 tūkst.“, – skaičiavo jis.
Pasak R. Šaučikovo, vienintelis dalykas, kurį kaip viešinimo paslaugą teikia BNS – pranešimo paskelbimas jų duomenų bazėje. „Ar po to apie tai rašys „15min.lt“, ar kas kitas, jau paslaugos neapima – mes tik talpiname spaudos centre“, – sakė jis.
VPT komunikacijos specialistė Irma Pimpičkaitė aiškino, kad sutartys buvo priskirtos analizuojamų viešinimo sutarčių imčiai pagal sutarčiai priskirtą pagrindinį BVPŽ kodą, jei jis priskirtinas viešinimo paslaugoms.
„Analizuojant BNS sudarytas sutartis, matosi, jog kartu su viešinimo paslaugomis dažnu atveju perkamos ir kitos susijusios paslaugos, dėl kurių sudaroma ta pati sutartis. Tokiais atvejais išskirti, kokia suma teko kiekvienai ir paslaugų rūšiai, nėra galimybės, o sutartis, kurioms buvo priskirtas viešinimo paslaugoms priskirtinas BVPŽ kodas, buvo priskirta viešinimo paslaugų sutartims“, – kalbėjo ji.
LRT liko trečioje vietoje
Nors LRT eteryje reklama uždrausta, viešinimo paslaugas ji gali teikti – nuo 2015 m. tiesiogiai iš perkančių bendrovių ji už jas gavo 3 mln. eurų.
Delfi primena, kad Interneto žiniasklaidos asociacija (kuriai priklauso ir Delfi) yra pateikusi skundą Europos Komisijai dėl valstybės veiksmų finansuojant LRT veiklą. Skundo kontekste yra nagrinėjamas ir LRT dalyvavimas viešinimo paslaugų rinkoje, kuris, asociacijos teigimu, iškreipia šioje rinkoje vykstančią konkurenciją.
Asociacijai atstovaujantis „Ellex Valiunas“ advokatas Karolis Kačerauskas pastebi, kad dalyvaudama konkursuose dėl viešinimo paslaugų teikimo LRT dalyvauja rinkoje ir konkuruoja su komercine žiniasklaida.
„Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalbą gaunančiam subjektui nėra draudžiama dalyvauti rinkoje. Tačiau tokiam veikimui yra taikomos specialios taisyklės siekiant užtikrinti lygiavertę konkurenciją su komerciniais pagrindais veikiančiu verslu“, – teigia jis.
„Svarbiausios taisyklės yra dvi. Pirma, teikiamos paslaugos kainai turi būti priskirti visi kaštai, kurie patiriami paslaugai teikti, t.y. nėra taip, kad visas turtas, kurį LRT naudoja komercinėms paslaugoms teikti tampa „nemokamas“ vien todėl, kad jo įsigijimo kaštai jau buvo padengti valstybės subsidijoms. Antra, visos komercinės pajamos turi mažinti LRT gaunamas subsidijas skirtas LRT misijai vykdyti. Lietuvoje veikiantis modelis šių reikalavimų netenkina – LRT gaunamos komercinės pajamos (pvz. iš viešinimo paslaugų teikimo) neturi jokios įtakos LRT gaunamo finansavimo dydžiui. Dėl šios priežasties LRT dalyvavimas tokioje rinkoje iškreipia konkurenciją. Konkuruodama viešinimo paslaugų pirkimuose LRT gali siūlyti bet kokias kainas, kadangi visi paslaugos teikimui naudojami kaštai yra padengiami valstybės subsidijomis skirtomis LRT misijos finansavimui. Tokios konkurencijos sąlygos natūraliai stumia komercinę žiniasklaidą iš rinkos. Todėl šis epizodas yra diskutuojamas Europos Komisijai pateiktame skunde, kuri ir galutinai įvertins LRT dalyvavimo komercinėje viešinimo paslaugų rinkoje teisėtumą“, – pasakojo K. Kačerauskas.
LRT atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bazevičiūtė pabrėžė, kad LRT dėl reklamos nekonkuruoja su privačiu sektoriumi.
„Komercinė reklama LRT radijo ir televizijos kanaluose yra draudžiama. Be to, reklamų portale LRT atsisakė savo iniciatyva dar pernai liepos mėnesį (ji bus draudžiama ir įstatymiškai, kai 2021 m. įsigalios naujos redakcijos LRT įstatymas).
Tačiau visuomeniniam transliuotojui yra leidžiama už atlygį transliuoti kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimus, taip pat kultūrinio, socialinio ir šviečiamojo pobūdžio informaciją. Taigi už atlygį LRT gali transliuoti tokius pranešimus, kurie anonsuoja, pavyzdžiui, muzikos koncertus, kino festivalius, renginius regionuose, kt.
Atitinkamai LRT gali dalyvauti viešuosiuose konkursuose, kuriuose perkama vaizdo ar garso klipų transliacija, kai pirkimo sąlygose nurodoma, kad norima transliuoti kultūrinę, socialinę arba šviečiamąją informaciją“, – sakė J. Bazevičiūtė.
Pasak jos, viešųjų pirkimų (konkursų) būdu gaunamos LRT pajamos mažėja. „Per šių metų pirmą pusmetį iš viešųjų pirkimų gautos LRT pajamos sudarė 48 tūkst. eurų. Pajamų mažėjimą lėmė LRT sprendimas nuo 2019 m. liepos mėnesio atsisakyti savo rengiamų transliacijų rėmimo, politinės reklamos transliavimo visuose LRT kanaluose, o taip pat sprendimas nebedalyvauti tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriose perkamos paslaugos kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį.
Iš viešųjų pirkimų gautą atlygį LRT panaudoja įvairioms specialioms transliacijoms rengti (pvz., pernai rengė prezidento rinkimų debatus, rinkimų nakties transliacijas iš Simono Daukanto aikštės), nacionaliniam kinui paremti, ir kt.“, – vardino ji.
„Be to, dar norime atkreipti dėmesį, kad LRT savo kanaluose daug transliuoja trečiųjų šalių informacinius pranešimus neatlygintinai – įvairių valstybinių institucijų skelbiamą socialinę šviečiamąją informaciją, informaciją, skirtą socialiai pažeidžiamoms grupėms, informaciją apie valstybinės reikšmės renginius ir projektus, kt.“, – pridūrė J. Bazevičiūtė.