Dalyvius vilioja prizais
Iš vartotojo pusės viskas atrodo paprastai – užsiregistruoji „Aimera“ tinklapyje, sprendi ten siūlomus iššūkius ir už juos gauni taškų, kuriuos vėliau gali keisti į startuolio partnerių siūlomus prizus. Iššūkiai gali būti įvairūs – pavyzdžiui, atsakymai į kokius nors klausimus, kurių dalis būna susiję su prekės ženklais, papildomų duomenų apie save įvedimas, savo el. pašto užregistravimas ir pan. Šiek tiek pasižaidus lengva pamatyti, kad kuo konkretesnius duomenis atiduodi – tuo didesnių taškų skaičiumi viliojama.
Prekės ženklai, dirbantys su „Aimera“, gali sugalvoti, kokio auditorija juos labiausiai domina, ką jie nori apie juos sužinoti – o tuomet tai kaip nors įpinama į siūlomą iššūkį.
Anot įmonės įkūrėjų, siūlomas sprendimas gimė iš finansinio sektoriaus problemos, kur vartotojai neretai ignoruoja bankų ir kitų finansinių institucijų bandymus komunikuoti tokiomis rimtomis temomis, kaip duomenų apsauga ar indėlių draudimas.
„Pateikiant turinį žaidybine forma, galime paskatinti vartotoją pasidomėti ganėtinai sudėtingomis temomis – pavyzdžiui, kam bus skirtos iniciatyvos „Laikykitės, medikai“ renkamos lėšos. Iššūkio, mini-viktorinos formatas leidžia neįpareigojančiai susipažinti su tema, o iššūkių serija padeda tas žinias įtvirtinti“, – teigia „Aimera“ verslo plėtros vadovas Ąžuolas Marma.
Nors pati idėja siūlyti prizus už susipažinimą su prekės ženklų paslaugomis nėra nauja, „Aimeros“ atstovai teigia, kad jie išsiskiria tuo, kad šiuo atveju prekės ženklams nereikia didelių investicijų į tokio pobūdžio rinkodaros sprendimus, nes jie gali pasinaudoti jų užsiauginta vartotojų baze ir sukurtomis žaidybinėmis priemonėmis.
Kol kas – vis dar pilotinė fazė
„Čia nėra tas variantas, kai pamatėme kokią nors amerikiečių ar europiečių technologiją ir darome lietuvišką variantą. Ne, „Aimera“ kuria absoliučiai naują kategoriją, kurios iš principo nėra rinkoje – grubiai tariant, žirgų rinkoje išradinėjame automobilį“, – teigia I. Polivanovas.
Pasak jo, dėl šios priežasties procesai užtrunka gerokai ilgiau: apie startuolio sukūrimą, investicijų pritraukimą ir plėtrą į užsienio rinkas buvo pranešta dar 2018 m., bet dar dabar tebekalbama apie pilotinę startuolio fazę. Kaip saugiklis galimiems priekaištams prie logotipo paliktas ir ženklas, kad tai vis dar yra beta, tai yra, bandomoji versija.
„Daug ko nėra, daug ką turime įgyvendinti, pratestuoti, padaryti pilnai veikiančiu produktu. Nes labai daug skepsio iš visur – niekas negali patikėti, kad tokie dalykai gali veikti, kiekvieną žingsnį turime įrodinėti, dėl to tai užtrunka gerokai ilgiau. Na, reikia nepamiršti, kad praeiti metai buvo tokie ypatingi, ir jei mes planavome išeiti į Jungtinės Karalystės rinką išeiti metų pradžioje, iš tiesų toje rinkoje atsidūrėme tik gruodį“, – pasakoja I. Polivanovas.
Paklaustas, kodėl praėjus jau keleriems metams po viešo pristatymo, vis dar matoma bandomoji produkto versija. I. Polivanovas jį lygina su „Gmail“, kuris irgi buvo laikomas beta produktu nuo 2006 iki 2012 m.
„Mes tokie truputį konservatyvūs, aš sakau kolektyvui, kad kol mes negalime kryžium gultis, kad viskas idealiai suveikė, geriau sakykim, kad čia beta, kai žinome, kad ne viskas šimtu procentų sustyguota“, – aiškina jis, pridurdamas, kad netrukus to žodžio neliks, nes įmonė jau ruošiasi šio produkto rebrandinimui.
„Tai toks tik techninis klausimas dėl pavadinimo, gal kitą mėnesį pakeisime. Bet produktas jau veikiantis, nors tobulinsim dar daugybę metų“, – teigia I. Polivanovas.
Tikisi paplisti per rekomendacijas
Įmonė teigia, kad pilotinės fazės metu Lietuvoje programos nariais tapo daugiau nei 50 tūkstančių dalyvių iš 100 miestų ir miestelių, o populiariausią partnerio iššūkį įveikė daugiau nei 28 tūkstančiai žmonių.
Pasa I, Polivanovo, jie tokią auditoriją pritraukė iš esmės rekomendacijomis iš lūpų į lūpas – jų pačių tikslas buvo kuklesnis, pritraukti apie 5 tūkst. vartotojų, kad galėtų išbandyti technologiją.
„Bet mes sulaukėme didelio intereso iš žmonių, kuriems pasirodė, kad jie gali skirti savo laiką ir gauti kažkokios konkrečios naudos, ne tiesiog, pavyzdžiui, praskrolinti feisbuke ir pažiūrėti gražius paveiksliukus. Žmonės pradėjo vieni kitiems pasakoti, mes dar papildomai pastimuliavome ir suveikė daugiausiai nei esu gyvenime matęs“, – sako I. Polivanovas, patikslindamas, kad šiuo metu netgi bet kokios papildomos stimuliacijos yra išjungtos ir vartotojų skaičius auga tik organiškai.
BDAR mato kaip progą
Tai, kad pastaraisiais metais pradėta kur kas rimčiau žiūrėti į asmens duomenų apsaugą ir įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, „Aimeros“ įkūrėjų negąsdina.
„Mums tai keičia į labai gerą pusę. Esmė tokia, kad mes esame labai didelis duomenų valdytojas: praktiškai mūsų verslas yra duomenys ir mes tuos duomenis perkame iš žmonių, skirtingai nei kitos kompanijos, kurios bando juos kažkaip išgauti, kokią varnelę padėti, kad jūs net nesuprantate, ar jūs duomenis atiduodate. Mes kaip tik viską darome labai skaidriai. „Aimera“ sako – mes norime, pavyzdžiui, sužinoti jūsų lytį, ir mes už tai jums pasiruošę duoti tam tikrą atlygį. Jei sutinkate – apsikeičiame, sąžiningi mainai“, – aiškina I. Polivanovas.
„Kitas dalykas, ką mūsų techologija leidžia, tai yra vadinama dinaminė segmentacija: kartais mes žmonių galime paklausti ir daugiau, ko kiti kanalai, tokie kaip „Google“ ar „Facebook“ negali žinoti, nebent bando spėlioti. Pavyzdžiui, prekės ženklui įdomios moterys, turinčios daugiau nei du vaikus. Mes galime surasti moteris ir paklausti, ar jos sutinka atsakyti, kiek vaikų turi. Tie žmonės, kurie sutinka atsakyti į klausimus, gauna už tai tam tikrą atlygį ir tada jau kompanija gali dirbti tik su tuo savo tinkamu segmentu“, – sako jis.
Prizų medžiotojų nebijo
Išbandžius, kaip veikia produktas, kyla klausimai: kam būtų negaila laiko atsakinėti į šimtus klausimų, kad gautum, pavyzdžiui, nemokamą kavos puodelį ar kvietimą į kiną? Ar neatsitiks taip, kad toks įrankis pritrauks tik labai jauną auditoriją arba jokiems prekės ženklams nelojalius vartotojus, kurie tiesiog nori bet ko, jei tik nemokamai?
I.Polivanovas patikslina, kad jei būčiau bandžiusi ilgiau ir priėmusi vertingesnius iššūkius, pavyzdžiui, užregistravusi savo el. paštą, prizai būtų uždirbami greičiau. Pasak jo, statistika rodo, kad aktyviausi dalyviai – 30-40 metų.
„Jaunimas šiek tiek mažiau dalyvauja, nes ir taip turi daugiau kanalų ir yra perkrauti jų turinio, kaip „TikTok“ ir pan. Vyresni žmonės lengviau įsitraukia, nes jie mato, kad čia jiems yra vertė, o prekės ženklams tokia auditorija irgi įdomesnė“, – teigia jis.
„Be to, mūsų irgi tokia unikali savybė, kad kompanija gali pasakyti, kad jūs greičiausiai esate nuolaidų medžiotojas, jai nevertingas, ir apskritai jums nieko nesiūlyti, arba atvirkščiai, siūlyti gerokai daugiau, jei mato vertę. Mes „Aimeros“ auditorijoje turime visokių žmonių ir jų visokių reikia, nes jie dirba skirtingais profiliais. Pavyzdžiui, nuolaidų medžiotojai labai gerai skleidžia informaciją. Ne nuolaidų medžiotojai, tarkime, daugiau išleidžia prekės ženklams, jie yra turtingesni. Visokių reikia, o atsirinkti, į ką kreiptis gali pats prekės ženklas, priklausomai nuo to, ko nori“, – sako I. Polivanovas.
