Galbūt ir jums po savo nuotrauka jau teko sulaukti komentaro, kur išgiriamas profilis ir kviečiama prisijungti prie mikro-influencerių bendruomenės – o ten jau vieni kitiems padėsite tapti „labiau matomais“ ir profesionalesnėmis socialinių tinklų žvaigždėmis? Tačiau kiek toks dirbtinių sekėjų rinkimas iš tikrųjų gali būti naudingas, jei jau siekiate nuomonės formuotojo karjeros?
Kas wannabe influenceriui iš to?
Susisiekus su dviem tokiais profiliais privačia žinute, iš jų detalesnių aprašymų paaiškėjo, kad prisijungus prie vienos iš bendruomenių, kiekviena įkelta nuotrauka susilaukia po maždaug 30–60 papildomų like paspaudimų.
Vienas iš profilių taip pat pažadėjo kas mėnesį suteikti dar ir po 15–30 naujų sekėjų. Ir šis krepšelis, anot jų, visiškai nieko nekainuoja (finansiškai), bet atidirbti už tai vis tiek reikia: kasdien like'inti po 5–20 nepažįstamų ir galbūt net nelabai patrauklių profilių nuotraukų, sekti 90 kitų narių anketų, kurių turinio savo sraute nebūtinai norėtumėte matyti kasdien.
Instagramo algoritmas veikia taip pat kaip ir feisbuko. Tai, ką sekate aktyviausiai, jums visada bus iškelta į naujienų srauto viršų, tad reguliariai spausdami „patinka“ ant visiškai nepažįstamų profilių nuotraukų, taip išstumsite tolyn tų, kurie jums iš tikrųjų rūpi, įkeliamą medžiagą ir tikėtina, teks apsišarvuoti kantrybe, kol slinkdami žemyn pagaliau aptiksite savo draugų nuotraukas.
Siūlomi ir didesni sekėjų bei patiktukų skaičiai – tik už tai jau reikės susimokėti. Tačiau yra galimybė gauti nuolaidą, nes visi jie, kaip teigia rašantysis(-ioji), šioje srityje yra kolegos.
Reali nauda – kaip iš „Facebook“ konkursų
Agentūros „AdDrama“ bendraįkūrėja, rinkodaros projektų vadovė ir lektorė Laura Domarkė paklausta, ar toks sekėjų auginimas gali būti efektyvus, įžvelgė iškylančią problemą nuomonės formuotojų paslaugas perkančių verslų fronte.
„Mažėjant influencerių įtakai, toks sekėjų auginimas yra ne vien ne efektyvus, bet ir labai nekokybiškas. Šios merginos tik parodo, kad nesugeba kurti įtraukiančio turinio, kurį norėtų sekti tikra, ne dirbtinai sukurta auditorija. Tai iš esmės kenkia bendram nuomonės formuotojų – kaip paslaugos – įvaizdžiui, po kurių apsigavę ir paslaugą įsigiję verslai nusivilia, nes negauna norimo rezultato“, – tvirtina ekspertė.
L. Domarkė tokį dirbtinį profilio auginimo būdą sulygina su „Facebook“ konkursų veikimo principo analogu.
„Man visa tai primena „Facebook“ konkursų problematiką. Kuriamos uždaros grupės, kurios gauna informaciją apie konkursus ir subėga juose dalyvauti. Rezultatas abiem atvejais tas pats: laikinai surenkama auditorija, kuriai reklamuojamas prekės ženklas nėra nė kiek įdomus. Taip dirbtinai išpučiami rezultatai, bet realių – įvaizdžio stiprinimo, žinomumo, pardavimų ar kt. tikslų – nepasiekiama“, – įsitikinusi „AdDrama“ bendraįkūrėja.
Esminiai tokių bendruomenių auginimo tikslai
Jei šie žmonės siūlo paslaugą nemokamai, kokia galėtų būti jų darbo paskata? Kitaip tariant, kas jiems patiems iš to?
Rinkodaros projektų vadovė L. Domarkė įžvelgia galimą tokios smulkiųjų influencerių auginimo formos sėkmę ateities perspektyvoje.
„Kada nors tai monetizuosis: arba mikro-influencerių agentūros pavidalu arba asmeniniais bendradarbiavimais su prekių ženklais“, – prognozuoja moteris.
Taip pat ji mato kelis pagrindinius tikslus, kodėl siūloma apeiti taip plačiai ekspertų išdalintus patarimus, kaip organiškai užsiauginti savo profilį, ir pateikiamas „lengvesnis“ kelias.
„Matome, kad tai daro grupė merginų, kurios vėliau skatina ir įpareigoja tuos wannabe influencerius reaguoti į vienas kito įrašus. Taip gaunama dirbtinai stiprią statistiką turinti nuomonės formuotojų grupelė. Būtų įdomu sužinoti, ar jos tarpusavyje susijusios, ar daro tai individualiai.
Vienas tikslas iš to gali būti uždirbti pinigus pasiūlant paslaugas prekių ženklams, kokias siūlo nuomonių formuotojų agentūros, tačiau greičiausiai viskas yra gerokai paprasčiau: tai tiesiog noras padidinti asmeninę sekėjų auditoriją bei vertę, prisidengiant kitais tikslais. Vėliau parduodamos savo, kaip influencerio, paslaugos ir iš to uždirbama“, – mano ekspertė.
Kiekvienas nori būti išgirstas, bet ne visi turi ką pasakyti
L. Domarkė sako, kad šiuo metu labai daug Z kartos atstovų mato influencerius kaip vieną patraukliausių profesijų, tačiau nusiėmus rožinius akinius, viskas pasikeičia 180 laipsnių.
„Manau, kad psichologiškai vidinis noras būtų išgirstam – pakankamai natūralus. Galbūt pasirenkamos priemonės ir būdai kai kuriais atvejais tiesiog išsikreipė.
Daugelis jaunų žmonių įsivaizduoja, kad būti nuomonės formuotoju yra paprastas ir įdomus būdas užsidirbti, tačiau realybė – kiek kitokia. Tam, kad iš tikrųjų surinktum solidžią ir dėmesio vertą sekėjų armiją, turi būti išskirtinis, turėti žinių ir aiškią kryptį. Vidutiniškos kokybės turinys rodo (jei surenka) vis mažesnius rezultatus, o iš to galima pragyventi tik tada, kai tikrai turi ką papasakoti ir parodyti“, – ne tokios blizgios influencerių darbo virtuvės duris atveria moteris.
Šiuo metu mažėjant pasitikėjimui nuomonių lyderiais, verslams ypač svarbu teikti pirmumą kokybiškai prižiūrėtoms jų socialinių tinklų paskyroms. Kaip ir teigia pati L. Domarkė, ne paslaptis, kad išmanyti šią specifiką gali tikrai ne kiekvienas.
„Tokie niuansai lemia verslų pasirinkimą bendradarbiauti su reklamos agentūromis, kurios tuo gyvena kiekvieną dieną. Su tuo nedirbant nuolatos, žinoti – tiesiog neįmanoma.
Didėjant konkurencijai, reklamos priemonių gausai, įmonių vadovams reikalaujant efektyvesnių marketingo rezultatų, vis dažniau atsigręžiama į kokybę, o ne kiekybę, todėl labai svarbu pasirinkti kokybiškai dirbančius partnerius, kurie tokius pseudo nuomonės formuotojus geba identifikuoti“, – pataria rinkodaros ekspertė.