„Kai sužinojome, jog projektas atsidūrė mūsų rankose, pirmiausia su komandos kūrybininkais prisėdome prie pavadinimo. Šitaip gimė „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“, pavadinimas, įkvepiantis didžiuotis savo maža, bet galinga keisti pasaulį tauta. Atsispirdami nuo jo, pradėjome mąstyti apie migracijos procesą ir tai, kaip galėtume jį atvaizduoti“, – pasakoja komunikacijos agentūros „Berta&Agency“ kūrybos vadovė Meda Jonaitytė.
Ji priduria, kad muziejaus parodos kūrybinė komanda pasidalino tikslu parodoje atskleisti, jog migracija leidžia lietuviams keisti pasaulį, o pasauliui – Lietuvą. Būtent tokią esminę žinią lankytojui siunčia ši, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose nuo lapkričio pabaigos duris atvėrusi paroda, pasakojanti apie Lietuvos migracijos procesus nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
„Keičiant geografinę lokaciją, tam tikrą laiką gyveni tarsi siurrealiame lūkesčių pasaulyje – jau nebesi čia, Lietuvoje, bet dar ir nepriklausai ten, kur esi atvykęs, – sako M. Jonaitytė. – Įkvėpta šių minčių apie migraciją, mūsų kūrybinė komanda išgrynino parodos siunčiamą žinią ir sukūrė jos sklaidai vizualinį veidą.“
Labirinto motyvas ir atpažįstami architektūros objektai
Parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ plakate vaizduojamas pieštinis, lyg iš pasakų knygos nulietas, sumažintas pasaulio modelis, kuriame galima aptikti ne tik labirinto motyvą, bet ir daugybę atpažįstamų tiek Lietuvos, tiek pasaulio architektūros objektų: Pizos bokštą, Gedimino pilį, Vilniaus televizijos bokštą, Londono apžvalgos ratą.
„Siekėme, kad lankytojas parodos plakate, atpažintų įvairiose pasaulio vietose esančius architektūros objektus, kurie paslaptingai jungiasi su lietuviškąja architektūra“, – sako M. Jonaitytė.
Labirinto motyvas taip pat pasirinktas ne šiaip sau – darbinis šio projekto pavadinimas, anot M. Jonaitytės, buvo „Tautų katilas“, nes pasaulis yra skirtingų patirčių, kultūrų, religijų katilas, kuriame verda skirtingos istorijos ir driekiasi daugybė kelių. „Keliaudamas negali žinoti, kur tave nuves labirintas ir kur rasi išėjimą į savo ateitį“, – apie vizualinę koncepciją pasakoja M. Jonaitytė.
Įkvėpimo šaltinis – B. Žilytės iliustracijos
Kūrybinio proceso vadovė atskleidžia, jog mąstant apie vizualinį parodos komunikacijos identitetą, pirmiausia galvoje nubudo vaikystės nostalgija: „Prisiminiau grafikę, knygų iliustratorę Birutę Žilytę. Ši grafikė kūrė magiškus pasaulius ir būtent ji inspiravo, kaip būtent taip pasiūlėme Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos kūrybinei komandai vizualiai atvaizduoti migracijos procesą. Juk migracija tuo pačiu yra ir vizija, susikurtas vaizdinys apie tai, kaip atrodys tavo ateitis naujoje lokacijoje.“
M. Jonaitytė pabrėžia, jog, kuriant parodos vizualus, buvo siekiama kalbėti apie visą migracijos procesą: „Rėmėmės bendru jausminiu fonu ir nenorėjome skaidyti migracijos į atskiras dalis, nes šis procesas talpina daug sluoksnių. Pavyzdžiui, emigravę lietuviai, gimtinę aplankantys rečiau, turi susikūrę savitą Lietuvos vaizdinį, kuris dažnai yra nostalgiškas, užkonservuotas praeityje ir galbūt ne visai atitinkantis šiandieninės Lietuvos vaizdo. Būtent todėl pasirinkome pieštinius, į vaikystės pasakas, praeities nostalgiją nukeliančius vizualus.“
Paroda veiks visus metus
Paroda „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veiks visus metus iki 2024-ųjų rugsėjo. Su pagrindinėmis migracijos bangomis, kryptimis, priežastimis ir pasekmėmis supažindinanti paroda yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis.
Augant komunikacijos agentūros „Berta&Agency“ komandai, joje suformuoti atskiri kūrybos ir skaitmeninės komunikacijos skyriai. Agentūra dirba su tokiais prekių ženklais kaip „Venipak“, „Jung“, „Benu“, „Electrolux“, „Geberit“, „Go Vilnius“, „Ekskomisarų biuras“, „General Financing Bankas“, „Fazer Lietuva“ ir kt.