Šis pranešimas minėtai Lietuvos įmonei reiškia didelės vertės įpareigojimus, o ieškovui, Jungtinės Karalystės (JK) bendrovei „Ergonomic Solutions“ – sėkmę ginant teises į patentą, tačiau ši byla yra svarbi ne tik šioms dviems įmonėms, bet ir Lietuvos patentų teisės istorijai bei verslui.
Visų pirma, verta paminėti, kad šios kategorijos – teisių į patentą pažeidimo – bylų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo labai nedaug (daugiausia – dėl farmacinių preparatų), o iš jų vos keletas buvo išspręstos teismo sprendimu (pvz. „ORLEN Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ naudojo patentus ir pasibaigus licencinėms sutartims turėjo susimokėti už patentų naudojimą pagal prieš tai taikytą licencinį mokestį; UAB „Vilniaus rentinys“ naudojo patentuotą vielos sukimo įrenginį, bet ne su originaliomis vielos ritėmis, todėl buvo uždrausta naudoti kiniškas vielos rites, pažeidžiančias MAX CO. LTD. teises į patentą).
Taigi ši byla yra išskirtinė ne tik tuo, kad iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteistas Lietuvos istorijoje rekordinio dydžio turtinės žalos atlyginimas už teisių į patentą pažeidimą, bet ir tuo, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės priimant teismo sprendimą, nes didžioji dalis teisių į patentą pažeidimo bylų buvo nutrauktos šalims susitaikius arba pripažinus patentų registracijas negaliojančiomis.
Ši byla išskirtinė yra ir tuo, kad atsakovas itin tiksliai pritaikė ieškovo patentuotą išradimą, nes išanalizavus atsakovo gaminį ir jo brėžinius buvo nustatyta, kad visi patento apibrėžties punktai yra pažeisti, be to, buvo akivaizdu, kad atsakovas rėmėsi ir patento aprašyme nurodytais galimais patento apibrėžties punktų įgyvendinimo būdais.
Taigi šis patento pažeidimas nebuvo atsitiktinis, tuo labiau, kad atsakovas, iki pradėdamas gaminti naujo modelio terminalų stovus su patentuota jungtimi, gamino paprastesnės konstrukcijos terminalų stovus, kuriuos ir šiandien galima pamatyti ne viename prekybos centre, taigi jis negalėjo nežinoti apie analogiškus ieškovo gaminius, kurie yra gaminami pagal Lietuvoje saugomą patentą.
Nepaisant to, kad patento apsauga reiškia, kad tiek išradimo apibrėžtis, tiek aprašymas bei brėžiniai, išdavus patentą, tampa viešai prieinami, tai nesuteikia teisės pasinaudoti svetimu išradimu be patento savininko leidimo.
Iš tiesų yra nemažai atvejų, kai išradėjai renkasi saugoti savo išradimus perduodami teises į juos kaip į know-how, puikiai suprasdami, kad patento paviešinimas sudarytų galimybes nesąžiningai pasinaudoti patentu, ir kad siekiant pašalinti teisių pažeidimą tektų bylinėtis teisme, kas, turint omeny, nedidelę Lietuvos teismų praktiką šioje srityje, iš tiesų nenuteikia optimistiškai. Tačiau minėta byla turėtų padrąsinti ir išradėjus bei inovacijas kuriančias įmones labiau pasitikėti patentavimo sistema, matant, kad iš tiesų yra reali galimybė efektyviai apginti savo teises teismine tvarka.
Kita vertus, yra daug įmonių, kurios, siekdamos tobulinti savo gaminius, diegti inovacijas ir tuo būdu didinti savo konkurencingumą bei produkcijos paklausą, supranta, kad kito ūkio subjekto teisės į patentą pažeidimas gali lemti didelius nuostolius bei reputacijos pablogėjimą. Todėl vis daugiau įmonių savo veikloje įdiegia „freedom to operate“ vertinimą dar naujo gaminio koncepcijos kūrimo etape. Taigi vertinimas, ar kuriamas gaminys arba jau esamų gaminių (ar gamybos procesų) patobulinimas nepažeis kitų asmenų teisių, yra labai svarbus ne tik galvojant apie savo išradimo patentavimą, bet ir siekiant išvengti rizikos pažeisti kitų asmenų teises. Visgi, atliekant tokį vertinimą, svarbu atsižvelgti į tai, kur bus gaminami ir parduodami atitinkami gaminiai, ar tose šalyse atitinkami patentai yra saugomi ir pan.
Svarbu nepamiršti ir to, kad teisių į patentą pažeidimas būtų konstatuotas ne tik tuo atveju, jeigu bent vienas nepriklausomas išradimo apibrėžties (kuri ir nustato patento apsaugos ribas) punktas bus pilnai panaudotas naujame gaminyje, bet ir tuomet, jei gaminyje bus panaudotas ekvivalentiškas požymis ( t.y. toks, kuris atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis, rezultatą ir atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį).
Taip pat, būtina įvertinti, kad siekiant kuo platesnės patento apsaugos apimties, išradimo požymiai paprastai yra apibrėžiami kuo plačiau, kad apimtų kuo platesnį atitinkamo požymio spektrą. Nors realiai pagaminti patento savininko ir pažeidėjo gaminiai gali turėti tam tikrų skirtumų, gali būti, kad patento apibrėžtyje nurodytas požymis apima ir atitinkamo požymio įgyvendinimo būdą naujame gaminyje – tai taip pat būtų laikoma patento pažeidimu, kas buvo konstatuota ir minėtoje byloje.
Kita vertus, būtina nepamiršti ir to, kad konkretūs gaminiai gali būti saugomi ne tik patentu, bet ir kaip kiti intelektinės nuosavybės objektai – pvz. dizainas, autorių teisių objektas, sąžininga konkurencija. Taigi net ir tuo atveju, jeigu patento galiojimas pasibaigė, būtina įvertinti visas aplinkybes.