Nuomonės dėl rezultatų išsiskiria
Reklamos agentūra „New!“ pranešė jau įteikusi dovaną Lietuvai artėjančių šimtųjų valstybės atkūrimo metinių proga: sukūrė šventinį logotipą, identiteto sistemą, kartu su partneriais „Kitoks.com“ atnaujino oficialią šalies interneto svetainę. Viešai dalinančių komplimentus šiam darbui netrūksta, tačiau rinkodaros profesionalų užkulisiuose dalinamasi ir kitokiomis nuomonėmis. Kai kuriems ekspertams užkliūna tai, kad kaip valstybės ženklinimui – logotipas silpnokas, jie pasigenda jėgos ir statuso simbolių, būdingų tokioms progoms. Kiti pabrėžia, kad užduotis buvo suformuluota neteisingai, nes Lietuvai – ne šimtas, o tūkstantis metų, tad dabar visuomenei yra siunčiama neteisinga žinutė.
„Kaip dažnai nutinka Lietuvos rinkodaros padangėje - maksimalus susifokusavimas į paveiksliukų, šriftukų ir spalvyčių estetiką, bet nulis strategijos”, - skeptiškai atliktą darbą vertina „Aktualių tendencijų instituto” kūrybos ir mokslo direktorius Saulius Kazlauskas.
Jam antrina Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas, keldamas klausimą, kokia visgi šio ženklo strategija? „Visų pirma reikia žinoti, kokia buvo užduotis kuriant ženklą, nes tai yra atsakymas, ką mes juo norime parodyti, kokias vertybes perteikti, kokį suteikti emocinį krūvį ir kaip pozicionuotis. Skaičius šimtas sudėtas iš raidelių-šapelių-kringelių: kiek žmonių nežinodami atspės, kad ten raidės? Kaip suprantu, neva tai yra lyg aliuzija į etno, galbūt siuvinėjimą. Beje, tas etno šiuo atveju yra labai bendrinis, ne išskirtinai lietuviškas. Toks ženklas gali simbolizuoti praktiškai bet ką, tačiau vargiai pavyktų suprasti, kad tai yra atkūrimas, ir ne šiaip sau, o Valstybės”, - sako jis, taip pat atkreipdamas dėmesį į nuskaitymo ir transformavimo aspektus. R.Buračo nuomone, jei ne juodai baltas ženklas, jis yra ganėtinai sudėtingas ir nepatogus.
Šimtas ar tūkstantis metų?
Kitas viešai keliamas klausimas – tai ką mes visgi švenčiame? Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis socialiniame tinkle „Facebook” atkreipia dėmesį, kad Lietuvai ne 100, bet 1000 metų. „Prieš 100 metų buvo sukurta Lietuvos Respublika, ne Lietuva atkurta. Atkurta buvo Nepriklausomybė. Tad arba minime Lietuvos Respublikos 100-metį, arba Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Ne „atkurtos Lietuvos 100", - rašo jis.
Komunikacijos agentūros „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas į šį pastebėjimą atsako paprastai – tokia buvo jiems iškelta užduotis. „Jei tavęs prašo sukurti ženklą 25 metų gimtadieniui, tu neklausi, o gal visgi jam 3000 metų, ar 700. Yra labai daug istorinių niuansų, dėl kurių painiojasi patys istorikai. Mes turėjome užduotį sukurti logotipą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį minėsime 2018 m. Logotipe negali parašyti, mes švenčiame 100 metų, bet iš tikrųjų tai Lietuvai yra tūkstantis metų. Absurdas, ženklas turi būti trumpas”, - sako T.Ramanauskas, pastebėdamas, kad kitos valstybės, pavyzdžiui, Suomija ar Brazilija, mininčios panašias progas, taip pat tiesiog rašo skaičių ir nieko neaiškina, nes logotipo nėra tokia paskirtis.
Pasigenda nuoseklaus valstybės požiūrio
Net ir kritiškai apie šį pristatytą darbą atsiliepiantys ekspertai pabrėžia, kad daugiausia priekaištų čia nusipelno ne jį atlikusi agentūra, įdėjusi daug savo darbo, o užsakovai, neaiškiai formuluojantys užduotis, nenustatantys konkrečių kriterijų ir besiblaškantys organizuojant procesą.
„Visiems būtų žymiai lengviau, jei būtų nuoseklus ir ilgalaikis užsakovo matymas, tuomet nereikėtų galvoti kiekvieną kartą iš naujo: tai kažko reikia pirmininkavimui, tai šimtmečiui ar tūkstantmečiui. Dabar Vyriausybė turi kažką sau, Žemės ūkio ministerija važiuoja į parodą ir vėl ieško kažko sau, turizmo departamentas dar kitokį ženkliuką darosi - labai jaučiasi fragmentiškumas”, - pastebi „Lukrecija BBDO vadovaujantis partneris Marius Vaupšas.
Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) pirmininkas Gediminas Lašas primena, kad užduotį sukurti logotipą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui asociacija buvo gavusi dar 2013 m. Tuomet buvo pateikta apie 80 darbų, iš kurių atrinkti 12 geriausių 20014 m. pavasarį buvo paskelbti portale DELFI, o skaitytojai galėjo balsuoti už jiems labiausiai patikusį. Nors vėliau nugalėtoją rinko ekspertų komisija, jos ir skaitytojų balsų nuomonės tąkart iš esmės sutapo. LGDA nemalonia staigmena tapo, kad šis darbas buvo lyg nubrauktas ir vietoj jo pasirinktas naujas „New!“ pasiūlytas variantas.
T.Ramanauskas sako, kad jam šie užkulisiai – menkai žinomi, ir tai, kad agentūra „New!“ pasisiūlė atlikti tokį darbą buvo tik sutapimas. „Žinau, kad vyko konkursas, buvo išrinkti nugalėtojai, bet galiausiai komisija liko jais nepatenkinta. Taip gali būti, jie privalo išrinkti nugalėtoją ir jam atsilyginti, bet neprivalo naudoti rezultato. Tai normalu, juk ką daryti, jei tau daug atsiunčia, bet niekas netinka? Turbūt visiems kilo klausimas, ką dabar daryti, negi skelbti naują konkursą. Taip sutapo, kad tuo metu aš kaip tik aktyviai reiškiausi, turėdami daug gabių žmonių norėjome padaryti kažką ne tik sau ir komercinėms struktūroms, bet ir kažkokį bendrą gerą valstybei. Taigi pasiūlėme, kad mes galime tai padaryti, bet norime daryti šiuolaikiškai ir truputėlį kitaip ir jie sako „darom”. Nors po to, aišku, buvo milijonai visokių komisijų, kurioms reikėjo nešti, rodyti, tvirtinti, ką padarėme”, - pasakoja T.Ramanauskas.
Kodėl tik už „ačiū”?
Faktas, kad agentūra „New!“ šį darbą atliko pro bono ir, jos pačios vertinimu, tam skyrė 480 darbo valandų, profesionalų bendruomenėje taip pat buvo sutiktas dviprasmiškai. Dalis jų apgailestauja, kad taip tarsi nuvertinamas profesionalų darbas, o valstybinis sektorius įpranta tikėtis gauti paslaugas nemokamai. Be to, žinojimas, kad darbas atliktas nemokamai, lyg ir neleidžia jo labai kritikuoti. Dovanotam arkliui juk į dantis nežiūrima.
Atsirado ir abejojančių, ar tai, kad agentūra pasiliko tiek neturtines, tiek turtines teises į šį identiteto rinkinį, nereiškia, kad ateityje visgi sieks iš to uždirbti. Pats T.Ramanauskas tai griežtai neigia. „Kadangi padarėme tokį dalyką, kurio Lietuvoje niekada nebuvo padaryta, tai yra, sutikome duoti kiekvienam Lietuvos gyventojui, ne tik Vyriausybei, duoti teises naudotis mūsų sukurtu logotipu nekomerciniais tikslais, mums teisininkai patarė apsisaugoti nuo to, kad kas nors, pavyzdžiui, pasigamins tris tūkstančius marškinėlių ir juos pardavinės. Jei yra komerciniai tikslai, intelektinė nuosavybė vis tiek galioja. Tačiau tai nereiškia, kad mes kažkaip bandysime iš to uždirbti – saugomės nuo eksploatavimo komerciniais tikslais, bet logotipas sukurtas juo naudotis visiems nemokamai”, - pabrėžia jis.