Visos reklamos ir tekstai, kuriuose rašoma apie prarastą A. Tapino turtą ir staiga įgytus turtus, yra melas, aiškina jis.

„Buvo keli, patikėję reklamomis, todėl klausė, kaip užsidirbti tuos milijonus. Neplanavau reaguoti, bet šią savaitę buvo antplūdis žinučių ir laiškų, kuriuose žmonės klausė, ar pastebėjau. Kai pamačiau reklamas ir portaluose, pagalvojau, kad reikia parašyti viešai, jog neužsidirbau milijonų iš kriptovaliutų“, – kalba žurnalistas.
Melaginga informacija

Pasak jo, daugelis žmonių atskyrė netikras naujienas (angl. fake news), todėl galvojo viešai šio įvykio nekomentuoti: „Tai nėra smagu, bet aš labai nepergyvenu. Manau, kad didžioji dalis interneto vartotojų moka atskirti netikras naujienas nuo realios reklamos. Mane asmeniškai įspėjo kažkur 100 žmonių.“

A. Tapinas neslepia, kad įdomu sužinoti, kas tai daro ir ką gauna tie, kurie paspaudžia ant reklamų.

„Man smalsu, kas vyksta po to, kai žmonės kažkur prisiregistruoja, spaudžia ant reklamų. Smalsu sužinoti, kas taip sugalvojo. Ir anksčiau buvę tų netikrų naujienų, susijusių su manimi, bet tiek daug – dar niekada. Įrašai pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“, kanale „YouTube“ ir kitur.

Kartais pagalvoju, kad galbūt tai agitavimo kompanija, nes pranešama apie bankrotą, milijonus, uždirbtus iš kriptovaliutų. Sunku pasakyti, kadangi neįsivaizduoju, kam to reikėjo“, – sako A. Tapinas.
Melaginga informacija

Nors žurnalistas jokių priemonių nesiėmė, mano, kad bet kokiu atveju tokie dalykai tikrai kartosis ateityje: „Tam reikia labai daug laiko. Dabar turiu nemažai darbų, nematau baisios grėsmės. Žmonės įspėjo, o tie, kurie mane seka ir skaito, supranta, kad tai netikra. Galbūt pasidomėjęs kažką ir atrasčiau, bet žmonėms, kurie tai daro, yra aktualu, jie vėl sugalvos kažką naujo. Tai kova su vėjo malūnais, aš remiuosi sąmoningumu.“

Ši situacija puikus pavyzdys to, kas yra „fake news“

Įmonės „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys pasakoja, kaip reikėtų spręsti tokias situacijas, kadangi A. Tapinas nėra vienintelis, kurio veidas gali atsidurti netikruose pranešimuose.
Aurimas Paulius Girčys

„Tai puikus pavyzdys to, ką vadiname „fake news“. Amerikoje apie tai šnekama labai daug, o Lietuvoje šis terminas vartojamas retai, dažnai nesuprantant, ką tai reiškia.

Paimamas kažkoks žmogus, parašomas tekstas, kuris yra teisingas, tada šalia pateikiama netikra informacija ir, jei vienas iš jų sako tiesą, tikima ir kitu. Galima kreiptis į teisėsaugą dėl to, kad būtų nustatyta, iš kur tai atsirado, kas įkėlė ir t. t. Klaidinanti reklama – tai vartotojui pateikiama informacija apie prekės požymius, kurių iš tikrųjų ji neatitinka. Šiuo atveju yra melas, šmeižtas. Tokio turinio kūrėjams reikėtų skirti administracinę nuobaudą, o kartais bausti ir griežčiau“, – tikina A. P. Girčys.
Melaginga informacija

Anot jo, tokias naujienas būtų įmanoma sustabdyti, jei žmonės turėtų komandą, kuri filtruotų turinį, jo ieškotų ir kreiptųsi į atitinkamas institucijas dėl neteisingos informacijos.

„Ne visi tokias turi, o kai nesikreipia, turinio padaugėja. Dažnai taip elgiamasi su viešosios nuomonės lyderiais, valstybės vadovais, kurie gali būti tokios situacijos aukomis, nes neturi išteklių ir laiko kreiptis į institucijas. Todėl tokio tipo informacijos tik daugės. Nežinome, iš kur ji ateina. Galbūt tai žmonės, kurie siekia uždirbti, sukurdami netikrą turinį. O gal tai sąmoningas dalykas“, – teigia A. P. Girčys.