Sąraše – ketvirtadalis Lietuvos įmonių
Į sąrašą pateko kelionių agentūros, viešbučiai, barai, maitinimo įstaigos, sporto klubai, kai kurios parduotuvės, kitos privačios įstaigos, tarp kurių ir tokios daugeliui žinomos bendrovės kaip „Čili pica“, „Amber food“,„Agrokoncernas“, „Depo DIY LT“, „Senukus“ valdanti bendrovė. Kaip nurodo VMI, sąraše atsidūrė maždaug ketvirtadalis visų Lietuvos įmonių (plačiau skaitykite čia).
VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė sakė, kad sąrašas yra sudarytas Vyriausybės nutarimu. „Jei Vyriausybė išplės veiklų sąrašą, papildys jį žiniasklaidos priemonėmis, mes jį irgi iškart papildysime“, – teigė ji.
„Taip pat reikėtų pastebėti, kad jeigu įmonės nėra sąraše, tai įmonei tereikia pateikti supaprastinta forma vieną prašymą ir išsiųsti mokesčių administratoriui“, – pridūrė VMI atstovė.
Anksčiau platintame pranešime žiniasklaidai VMI vadovė Edita Janušienė teigė, kad į sąrašą įtrauktiems verslininkams, dėl nuo kovo 16 d. iki šalyje galiojančios ekstremalioji padėties, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. „Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės,“ – komentavo ji.
Teigia, kad sąrašas bus pildomas
Ministro pirmininko patarėjas Tomas Beržinskas teigė, kad nėra jokios Vyriausybės komisijos ar darbo grupės, kuri dabar įtraukinėtų verslo subjektus į šitą sąrašą: „Šitą sąrašą VMI sudarė savo iniciatyva, operatyviai, šaunuoliai, sakyčiau, kad taip padarė, ir darė pagal savo algoritmą. Bet kiek mane informavo Finansų ministras, tai yra pradinis sąrašas – jis tikrai nėra kažkoks galutinis ar baigtinis, ir dar tikrai bus pildomas. O algoritmas buvo toks, kad į šitą sąrašą buvo įtraukiamos įmonės, kurios jau neabejotinai yra paveiktos Vyriausybės sprendimų koronaviruso krizės suvaldymui, kaip, pavyzdžiui, restoranai, kurie užsidaro“.
„Ir dabar, bet kokiam verslo subjektui, kuris jau nukentėjo, ar nukentės nuo minėtų priemonių, kurios yra tos krizės suvaldymui, tai tikrai niekas nedraudžia – jie turėtų savo iniciatyva kreiptis į VMI, aišku, pateikti įrodymus ir argumentus, kad jie lygiai taip pat būtų įtraukti į šitą sąrašą“, – aiškino T. Beržinskas.
„Vyriausybės nutarime tikrai nebuvo įmonių sąrašo, jis buvo bendro pobūdžio, kad taikomos lengvatos įmonėms, kurios yra ar bus paveiktos dėl Vyriausybės sprendimų. Jei ateityje būtų toks poreikis, kad Vyriausybė turėtų įsikišti sudarant sąrašus, svarstytinas toks variantas, bet šiandien tokio dalyko tikrai nėra“, – pabrėžė jis.
T. Beržinskas sakė, kad žiniasklaidos priemonėms taip pat rekomenduojama kreiptis į VMI: „Akivaizdu, kad tai yra tas sektorius, kuris jau kenčia dėl susidariusios situacijos, dėl netenkamų pajamų už reklamų ir visa kita. Kita vertus, yra visų keturių asociacijų kreipimasis tiek į Prezidentą, tiek į premjerą, premjeras žino situaciją ir savo poziciją yra išsakęs, o kitą savaitę premjeras ir planuoja susitikti su keturių asociacijų atstovais aptarti, kaip galima padėti ir rasti galimus sprendimus“.
Žiniasklaidos rinkos susitraukimas gali siekti 60 mln. eurų
Lietuvos žiniasklaida – asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija bei Interneto žiniasklaidos asociacija – antradienį kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą su prašymu atsižvelgti į šių dienų situaciją žiniasklaidos sektoriuje.
Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti 60 mln. eurų per metus. Šiuo metu, interneto portalų duomenimis, per pastarąją savaitę atšaukta apie 750 tūkst. eurų, arba 50 proc. kovo – balandžio mėnesio reklamos užsakymų ir toks procesas, akivaizdu, artimiausiomis savaitėmis tik stiprės. Radijo ir televizijos sektoriuje jau dabar fiksuojamas ne mažesnis nei 50 proc. pajamų netekimas.
Tuo tarpu dėl akivaizdžiai sumažėjusių spausdintinių leidinių pardavimų prekybos vietose prognozuojami dar 6 mln. eurų praradimai. Pajamos iš prenumeratos taip pat yra nežinomos, kadangi jau pradeda strigti prenumeratos „Lietuvos pašto“ skyriuose procesas (didžioji prenumeratų dalis yra užsakoma pašto skyriuose). Prenumerata specializuotos kaimiškos spaudos atveju sudaro apie 75 proc. viso tiražo, o kitos spausdintinės žiniasklaidos atveju – iki pusės.
Kaip viena iš prašomų pagalbos priemonių buvo ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą (GPM, Socialinio draudimo, PVM, pelno, ir kt.) žiniasklaidos sektoriaus įmonėms.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu Vyriausybė svarstys priemones, leisiančias amortizuoti žalą, kurią Lietuvos žiniasklaidos priemonės patiria dėl koronaviruso protrūkio sukeltų padarinių ekonomikai.
Prezidentūra penktadienį išplatino raštą, kuriame pabrėžiama visuomenės informavimo svarba valstybei ir tikimasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į žiniasklaidos patiriamus sunkumus.