Vis dėlto kartais didelės reklamos ir nereikia, jeigu pavyksta monopolizuoti net ne pačių sukurtą, bet vartotojams ne vieną dešimtmetį žinomą prekių ženklą. Apie tai pranešime žiniakslaidai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė Inga Lukauskienė.

Siekiama apriboti panašių prekių ženklų naudojimą

Ženklų monopolizavimo pikas buvo itin ryškus subyrėjus Sovietų Sąjungai, kurioje daugelis prekių ženklų buvo unifikuoti, naudojami tokias pačias prekes gaminančių gamyklų keliose šalyse. Tai dažniausiai buvo taikoma maisto pramonėje, itin daug tokių unifikuotų prekių ženklų buvo konditerijoje, išskiriant saldainius. Kartu su prekių ženklais buvo patvirtintos ir tokių prekių receptūros, taigi vartotojas, nusipirkęs to paties pavadinimo saldainių kitoje šalyje, galbūt net nesusimąstydavo, kad jų gamintojas yra visai kitas nei jo šalyje.

Inga Lukauskienė

Šis pikas Lietuvoje nuvilnijo dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais, tačiau pastaruoju metu pastebima antroji ginčų dėl tokių tarybinių saldainių prekių ženklų banga, kurioje itin aktyvią poziciją užima Rusijos bendrovė „Krasnyj Octyabr“. Ji kaip savo prekių ženklą suspėjo įregistruoti ne vieną senąjį „tarybinį“ saldainių popierėlį ne tik Rusijoje, bet ir Europos Sąjungoje ar atskirose jos šalyse narėse. Minėta bendrovė, naudodamasi įgytomis monopolinėmis teisėmis, siekė apriboti visų panašių prekių ženklų naudojimą.

Didelis dėmesys bendram ženklo vaizdui

Vis dėlto praktika rodo, kad tokie siekiai ne visada pasiteisina – spalio pabaigoje priimtu ESINT Protestų skyriaus sprendimu buvo nustatyta, kad kitos didelės konditerijos gamintojos „Roshen“ prekių ženklas „Karakum“ nėra panašus į Rusijos bendrovės prekių ženklą.

Protestų skyrius pasisakė, kad šiuo atveju nesvarbu, jog lyginamuose prekių ženkluose pavaizduoti šiek tiek kitokie kupranugariai (viename ženkle – su dviem kupromis, o kitame su viena), o vartotojas neįsidėmės, kiek kupranugarių pavaizduota kiekviename iš prekių ženklų. Vis dėlto bendras ženklų kuriamas įspūdis skiriasi, nes kupranugariai pavaizduoti skirtingu būdu – viename iš ženklų jie eina, o kitame stovi. Be to, ženkluose jie užima nevienodą dalį, kuriuose taip pat yra nesutampantys žodiniai elementai ROSHEN ir KARA-KUM, nepastebėtos neliko ir ženkluose panaudotos skirtingos spalvos. Protestų skyriaus vertinimu, vien tik kupranugarių ir dykumos idėja yra nepakankama tam, kad ženklus būtų galima pripažinti panašiais.

Ginčas – ir dėl „vėžių kaklelių“

Šis ginčas tarp minėtų įmonių nebuvo vienintelis ir pirmasis. Dar 2016 ESINT Apeliacijų skyrius, patenkinęs ROSHEN apeliaciją, nusprendė, kad Ukrainos bendrovės prekių ženklas CRABS yra nepanašus į Rusijos bendrovės prekių ženklą „Rakovye Sheyki“, nors abiejuose buvo atkartotas vėžio piešinys. Jis Lietuvos vartotojams turbūt dar gerai pamenamas kaip karamelės „vėžių kakleliai“ popierėlio pagrindinis vaizdinis elementas.

Nors ESINT ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad vėžio piešinys saldainiams (karamelei) yra silpnas elementas, nes vartotojus informuoja apie konkrečią saldainių rūšį, grafinio prekių ženklų skirtingumo pakako prekių ženklus pripažinti nepanašiais, tuo labiau kad ir žodiniai elementai šiuo atveju taip pat buvo skirtingi.

Tokia praktika devalvuoja prekių ženklo išskirtinumo reikalavimą, nes, nepaisant ilgalaikio bendrinio naudojimo tam tikroje teritorijoje, kitose šalyse, kur toks naudojimas nebuvo itin paplitęs, tokiems prekių ženklams suteikiama visiška apsauga. Vis dėlto džiugu tai, kad tokios uzurpuotos registracijos nesuteikia galimybės apriboti galimybę konkurentams naudoti senųjų prekių ženklų idėją su sąlyga, kad ji grafiškai pateikiama naujai, originaliai.