Komisija 2019 m. liepą buvo pripažinusi M. Jackevičių pažeidusį etiką po to, kai radijo laidoje „LRT Aktualijų studija. „Rinkimų rentgenas“: regionų žiniasklaidos bėdos“ jis, inicijuodamas diskusiją, nurodė, kad Elektrėnuose yra du leidiniai ir vienas jų – „Elektrėnų kronika“, yra nepriklausomas, o kitas – nelabai.

Kaip aiškino Komisija, kadangi Elektrėnuose yra tik du vietiniai leidiniai, akivaizdu, kad visi Programos klausę Elektrėnų savivaldybės gyventojai suprato, kad apibūdinamas „nelabai nepriklausomu“ leidinys yra būtent „Elektrėnų žinios“.

„Vedėjas, vystydamas šią pasiūlytą temą, pats konkretizavo kokį leidinį jis laiko „nelabai nepriklausomu“. Bet kurio leidinio toks apibūdinimas verčia skaitytojus suabejoti leidinio objektyvumu ir nešališkumu, todėl vedėjas, įvardindamas leidinį „Elektrėnų žinios“ „nelabai nepriklausomu“ išsakė jo atžvilgiu neigiamą kritiką“, – teigė Komisija.

„Tiesa, kad žurnalistui gali būti sunku nuspėti, ką jo pasirinkti pašnekovai kalbės ir ką kritikuos, tačiau nagrinėjamu atveju neigiama kritika „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu buvo inicijuota paties vedėjo, taigi ji buvo nuspėjama. Vedėjas pats leidinį „Elektrėnų žinios“ įvardino „nelabai nepriklausomu“ ir pasiūlė Programos dalyviams pasisakyti apie šio leidinio akcininkus bei vadovus. Todėl neigiama kritika leidinio „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu buvo iš anksto planuota ir Programos rengėjai, rinkdamiesi pašnekovus ir (ar) naudodamiesi ryšio priemonėmis, privalėjo užtikrinti teisę į šią kritiką atsakyti“, – rašoma Komisijos paaiškinime.

Laidoje, kurią vedė M. Jackevičius, taip pat dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorės pareigas laikinai einanti Virginija Jacinavičiūtė ir „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Rugilė Trumpytė. Leidinio „Elektrėnų žinios“ atstovų į laidą nebuvo kviesta.

LRT savo skunde teigė nesutinkanti su Komisijos vertinimu, jog šioje programoje Mindaugo Jackevičiaus užduoti klausimai, skirti diskusijai užvesti ir plėtoti, prilyginami kritikai.

„Nors Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtinta nuostata, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, ši atsakymo teisė saistoma ketinamos skelbti informacijos turinio ir tikslo“, – teigiama LRT skunde.

Pasak LRT, Komisija, siekdama taikyti šią normą, turėjo nustatyti dvi būtinas sąlygas, pirma, kad programos vedėjo išsakyti teiginiai buvo leidinio „Elektrėnų žinios“ kritika, antra, kad pareiškėja nesudarė galimybės UAB „Elektrėnų žinios“ kaip „kritikuojamam asmeniui“ paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti neteisingą informaciją.

LRT taip pat atkreipė dėmesį, kad programoje Elektrėnų atvejui (neišskiriant kalbos apie laikraštį „Elektrėnų žinios“) buvo skirtos nepilnos 10 minučių iš beveik 53 minučių.

„Programa nebuvo skirta konkrečiai vienai situacijai aptarti, juolab kad programos metu buvo pristatomos ir kituose regionuose (Alytaus rajonas, Trakų rajonas, Vilniaus rajonas, Širvintų rajonas, Lazdijų rajonas, Kėdainiai, Druskininkai, Švenčionių rajonas) kylančios problemos. Tariama prievolė kviesti abiejų Elektrėnų žiniasklaidos priemonių atstovus būtų pagrįsta nebent tuo atveju, jei diskusija būtų vykusi apie konkretų rajoną, o ne apskritai apie visuose regionuose kylančias problemas. Žiniasklaidos nepriklausomumas neabejotinai reiškia ne tik apsaugą nuo išorinio kišimosi į visuomenės informavimo turinį, bet ir žurnalisto veiksmų laisvę, įskaitant ir pasirinkti laidos temas ir pašnekovus. Tuo tarpu atsakymo teisė, įtvirtinta Kodekso 20 straipsnyje, neapima pareigos žurnalistui nuspėti, ką jo pasirinkti pašnekovai kalbės ar ką kritikuos“, – skunde teigė LRT.

Apibendrindamas abiejų pusių išaiškinimus, teismas konstatuoja, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo. LRT skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Primename, kad šių metų sausį Visuomenės informavimo etikos komisija taip pat pripažino, kad LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, publikacijoje apie šešėlines schemas žiniasklaidoje pateikdamas netikslią informaciją ir nesuteikęs galimybės ją paaiškinti ar patikslinti kritikuojamam asmeniui, portalo „Delfi" direktoriui Vytautui Benokraičiui.

Visuomenės informavimo etikos komisija, pripažinusi etikos pažeidimą, įpareigojo LRT apie šį sprendimą per dvi savaites paskelbti portale LRT.lt, tačiau LRT šį jos sprendimą taip pat žadėjo skųsti (plačiau skaitykite čia).