Iš kur atsirado poreikis tokiai 2020-ųjų rezoliucijai? Kokia yra realūs pirmųjų metų mėnesių rezultatai? Kodėl blaškymasis kasdien laimi prieš susikaupimą? Nuo ko pradėti, siekiant sumažinti turinio vartojimą? Kaip nustatyti, kad jums tikrai reikalinga dėmesio dieta? Tai tik dalis šiais skaitmeniniais laikais beveik kiekvienam aktualių klausimų, į kuriuos atsakymus rasite tekste.
T. Nemura savo pranešimą pradėjo nuo to, kodėl apskritai reikia kalbėti apie dėmesio dietą. Jis nurodė turbūt nieko nenustebinsiantį faktą, kad „visos socialinės medijos, augantis turinio vartojimo patogumas, buvimas ypač lengvai pasiekiamu per daug platformų tuo pačiu metu, įvairaus turinio programėlės, kurios siunčia pranešimus į mūsų telefonų ekranus ir nuolat kovoja dėl mūsų dėmesio, užtikrintai veda link dėmesio koncentracijos žlugimo“.
„Ko gero, visiškai atpažįstama situacija, kai eilinę darbo dieną 20 min. trukmės užduoties atlikimas realiai užtrunka kelis kartus ilgiau, nes atliekant užduotį pradedame kalbėti su kolegomis apie su ja niekaip nesusijusius dalykus“, – pateikia pavyzdį vyras ir prideda, kad į užduoties atlikimo procesą automatiškai įsiterpia ir naujienų tikrinimas portaluose, atradimų dalijimasis socialiniuose tinkluose ar, konkrečiu jo paties atveju, įsisukama į gilų „YouTube“ vaizdo įrašų liūną.
Tad yra krūva skirtingų dėmesio dirgiklių – kad ir kieno pagalbą pasitelkęs, „kas dieną blaškymasis laimi prieš darbą susikaupus“.
Nemura: blaškymasis yra antiproduktyvus
Skaitmeninės reklamos profesionalas teigia, kad blaškymasis iš tiesų kainuoja gerokai daugiau laiko, nei jo atima. Tad tai pavadino ne neproduktyviu, o antiproduktyviu dalyku.
„Jei mes atliekame kokią nors užduotį ir staiga mus kas nors pertraukia, reikės skirti pakankamai daug laiko tam, kad vėl susikauptume ir tęstume darbus, o net ir tai padarius, darbo kokybė bus gerokai prastesnė, nei būtų galėjusi būti iš pradžių“, – tvirtina T. Nemura, paaiškindamas, kad tokia užduotis reikalaus kokio nors papildomo indėlio – korekcijų ar pakeitimų – ir viską susumavus užtruks gerokai daugiau laiko.
„Choco Agency“ partneris prisimena, kad praeitų metų pabaigoje į šiuos metus buvo žiūrima su viltimi sumažinti blaškymąsi dienos metu: „Atrodė, kad truputėlį apribosime turinio vartojimą ir didinsime produktyvumą kiekvieną dieną. Tą turėtume padaryti, visų pirma, griežtai kontroliuodami laiką, kurį skiriame turinio vartojimui ir, žinoma, didindami skiriamą laiką disciplinuotam, produktyviam darbui, tikėdamiesi jį dar kažkiek išgelbėti. Akivaizdu, kad jeigu sumažiname turinio vartojimui skiriamą laiką, nebegalime toliau vartoti visko iš eilės, žiūrėti, skaityti, klausyti – ką buvome įpratę daryti.“
2020-ųjų lūkesčius ištiko realybė
T. Nemura sako, kad planuota labai dėmesingai atsirinkti, kokį turinį vartosime ir kokiam laiko tiesiog nebeliks.
Nuo ko pradėti? Anot jo, pirmiausia, „buvo rekomenduojama atsisakyti turinio iš nepatikimų šaltinių, ryškių turinio formų ir emociškai įkrauto turinio, kuris formuoja tam tikrą šališkumą“, t. y., tokio, kuris šalia naujienos pranešimo įterpia ir savo dažnai kardinalią nuomonę, tokiu būdu formuodamas skaitytojų mąstyseną.
Būtent į tokių naujienų „lentyną“ pranešėjas sudėjo didelę dalį socialinių tinklų, naujienų portalų bei žurnalų medžiagos, beveik visą pramoginį turinį ir pan.
Pasilikti buvo skatinama tik patikimus šaltinius, kurie kuria didesnės apimties turinį, dažnai parengia gilesnę analizę, pagrįstą faktais: tokios būtų kokybiškos knygos, renesansą išgyvenančios tinklalaidės, analitiniai straipsniai, autorinės laidos ir kitas panašus turinys.
Planas buvo labai pavyzdingas, tačiau kaip iš tikrųjų atrodė pirmieji keli 2020-ųjų metų mėnesiai?
Pranešėjas nupasakoja situaciją, kurią nupiešė per daugelį metų labiausiai visuomenės gyvenimą supurtęs įvykis.
„Akivaizdu, kad pasikeitus kontekstui, nuo metų pradžios daugelis iš mūsų esame įsisukę procese, kuris vadinasi „Coronavirus doom surfing“. Tai yra procesas, susidedantis iš nuolatinio blogų naujienų vartojimo, naujienų, susijusių su COVID-19, ir apima viską nuo realiu laiku atnaujinamos sergamumo statistikos iki tragiškų prognozių ištisoms verslo industrijoms. Ši spiralė yra smagi tuo, kad joje sukomės tol, kol įsivarėm sau visišką panikos ataką“, – ironiškai mintį užbaigia ekspertas.
Pranešėjas nurodo, kad tuomet, norėdami atsipalaiduoti ir kiek nusiraminti, žmonės stojasi ant to paties grėblio – abejotinos vertės turinio vartojimo.
„Tuomet į pagalbą atėjo ne kas kita, o tas turinys, nuo kurio norėjome nusisukti praeitų metų pabaigoje: t. y. pramoginio pobūdžio srautas, kuris leidžia šiek tiek atsikvėpti nuo blogų naujienų, nusiraminti. Nusiraminę aptariame aktualijas su savo artimaisiais, kurie dabar yra kaip niekada arti, galbūt su draugais ar kolegomis, ir pradedame sukti tą ciklą iš naujo, nes per tą laiką tikriausiai išėjo koks nors straipsnis, kurį vėl būtinai reikia perskaityti“, – situaciją aiškina T. Nemura.
Nemura: ištisą dieną blaškomės patys arba mus blaško aplinkiniai
Jo nuomone, žmonės tokius savo veiksmus teisina, nes pirmą kartą gyvenime nutiko iš tikrųjų rimta situacija, todėl tiesiog privalu nuolat skaityti naujienas. Vyras pabrėžia, kad dėl šios priežasties laikas, skiriamas turinio vartojimui, yra išaugęs šimtais procentų, o kasdien į ekranus žiūrima 8 valandas ir daugiau.
„Dar reikėtų pridėti netikėtai atsiradusią, niekieno neplanuotą ir visą dieną nesibaigiančią IT pagalbą savo vaikams, kurie mokosi iš namų ir kuriems „Microsoft Teams“ vaizdo konferencijoje kas nors „niekaip neprisijungia“ ar neveikia, taip pat kolegas, su kuriais susirašinėjimas per „Slack“ tampa visą dieną trunkančiu virtualiu susitikimu“, – priduria pranešėjas.
T. Nemura teigė, kad šių metų sausį buvusią „tragišką“ turinio vartojimo situaciją pastarieji keturi mėnesiai tiktai dar labiau pablogino. Taip pat jis padalino šio laikotarpio darbo dieną į dvi dideles blaškymosi kategorijas: nuolatinis turinio vaikymasis ir aplinkinių trukdymas.
„Pabandant apibendrinti visus tuos keturis mėnesius, atrodo, kad didelę savo laiko dalį mes ir toliau sudeginome patys, ir tą darėme nepalyginamai aktyviau nei praeitų metų pabaigoje. Likusią dalį dėmesio koncentracijos sunaikina kolegos, aplinkiniai su nesibaigiančiu poreikiu komunikuoti, užduoti klausimus. Tad pastarųjų keturių mėnesių darbo norma viename sakinyje skambėtų taip: arba blaškomės patys, arba mus blaško aplinkiniai.
Daugelis tikriausiai esame pasiekę tą stadiją, kai kėlimasis penktą ryto ieškant poros valandų produktyvaus ir nepertraukiamo laiko yra tapęs visiška norma ir ta tikroji darbo diena prasideda tik vėlai vakare, kai visi kiti ją jau baigia ir tas nuolatinis pertraukinėjimas po truputį nurimsta“, – sako vyras.
Pranršėjas siūlo į visa tai pasižiūrėti kiek retrospektyviai ir siūlo spręsti problemą kartu su kitomis, šiuo metu didelę dalį žmonių dėl COVID-19 užgriuvusiomis negandomis.
„Dabar turime kaip tik puikią progą sugrįžti prie tos dėmesio dietos, apie kurią visi kalbėjome praeitais metais. Juk jeigu laukia tiek visos industrijos ir kiekvieno iš mūsų pokyčių, tai gal galima visus tikrai nepatogius, savo atžvilgiu, pokyčius, sudėti į tą pačią krūvą bei išspręsti problemas tuo pačiu metu?“, – retoriškai klausia vyras.
Kas ta dėmesio dieta ir kuo ji skiriasi nuo kitų dietų?
Frazė „dėmesio dieta“, pasak T. Nemuros, žodį „dieta“ savyje turi neatsitiktinai – kaip ir kituose kontekstuose, tai yra susiję su savęs ribojimu ir tam tikrų dalykų, prie kurių esame pripratę, kurių norime kiekvieną dieną ir kuriuos laikome prigimtine savo teise.
Kalbant apie dėmesio dietą, anot pranešėjo, joje reikalinga disciplina, ir čia jos reikia gerokai labiau nei visuomenei jau įprastame mitybos kontekste. Jis pateikia paralelę su mityba, paaiškindamas esminius skirtumus tarp jos ir dėmesio koncentracijos.
„Mitybos kontekste dažnas paslystame ir su vynu, ir su alum, ir su užkandžiais, ir šiaip su maistu, bet visada yra priemonė, ką galime padaryti paslydę: galime praeiti pažintinį taką, pabėgioti keliais kilometrais, jeigu dviračiu – keliolika kilometrų – daugiau. Tokiu būdu atstatysime tą buvusį status quo, kurį turėjome prieš paslydimą. Kitaip tariant, kalorijų perteklių visada galime sudeginti tiesiog būdami labiau fiziškai aktyvūs.
Dėmesio dieta tokios galimybės neturi. Vienintelis dalykas, prie ko veda blaškymasis, tai tik prie dar didesnio blaškymosi, ir priverčia mus suptis tokiame užburtame rate. Kuo mes labiau blaškomės, tuo prasčiau mūsų smegenys filtruoja būsimus dirgiklius – kitaip sakant, tai dar labiau pablogina mūsų galimybes susikoncentruoti ir nuveikti ką nors produktyvaus“, – paaiškina T. Nemura.
Iš ko susideda dėmesio dieta?
Nurodomos kelios, galbūt lengvai įveikiamai skambančios, dalys, su kuriomis kovoti realybėje nėra taip paprasta:
1. Kasdien įtraukti kuo daugiau nepatogių dalykų, reikalaujančių disciplinos. T. Nemura nurodo tris tipinius: sportas, meditacija, protarpinis badavimas.
2. Radikaliai sumažinti turinio vartojimą – tiek kiekio, tiek laiko prasme. Turinio vartojimas turėtų vykti fiksuotu dienos metu: idealiu atveju liktų dienos pabaigoje, po to, kai visi darbai yra atlikti.
Kaip ir buvo minėta prieš tai, čia būtina atsirinkti turinio šaltinius, eliminuoti viską, kas yra greito vartojimo, kas sukuria šališkumą ir kartu su faktine informacija jums pateikia apibendrinimą – gerai tai, ką perskaitėte, ar ne.
Tuos, kurie mano, kad emocija yra neatsiejama turinio dalis, T. Nemura ragina paklausti savęs, ko iš tikrųjų ieškote tame informaciniame turinyje: ar patikimos informacijos, kuri jus domina, ar emocinio brudo.
Vietoje greito vartojimo turinio yra rekomenduojama rinktis gerokai ilgesnės apimties turinį, kuris turi faktinį patikimumą ir padeda lavinti dėmesio koncentraciją: tai būtų tinklalaidės, ilgesnės apimties tekstai, galbūt dokumentika, knygos, autorinės laidos ir pan.
3. Kiek įmanoma, eliminuoti kelių užduočių atlikimą vienu metu (multitasking). Savo dienos laiką vertėtų skirstyti į tokius produktyvius 20–30 min. nepertraukiamo darbo „sprintus“. Ir tai daryti išjungus visas bendravimo programėles, visus naršyklės langus, kurie yra nesusiję su tuo metu atliekamu darbu.
Pranešėjas sako, kad, kaip ir bėgime, visko iš karto tikėtis nereiktų: „Pastebėsite, kad pirmą dieną pavyks įveikti vos vieną ar kelis tokius „sprintus“, kitą dieną šiek tiek daugiau. Ir taip palaipsniui grįšite prie to, kas yra vadinama pilna darbo diena“.
Norint visa tai įgyvendinti, iš esmės reikės dviejų dalykų: pirmiausia, motyvacijos keistis, o tada disciplinos.
T. Nemura sako, kad mitybos kontekste kelias iki šio pobūdžio dietos visiems yra skirtingas.
„Ironiška, kad laukiant įkvėpimo pokyčiams mityboje, mes turime sulaukti tos savo nuotraukos, kuri mus priverčia save pagaliau pamatyti iš šono. Šis vaizdas būna išblaivinantis, kuris jau tą pačią dieną priverčia susitelkti sveikesnio gyvenimo link. Kiekvienam toks suvokimas ateina skirtingu metu, bet anksčiau ar vėliau, visi pasiekiame tą stadiją, kai matome save iš šono.
Tokios nuotraukos atitikmenį dėmesio koncentracijos arba dėmesio dietos kontekste mes iš esmės gauname kartą per savaitę, kiekvieno pirmadienio ryte (tie, kas naudojasi „iPhone“). Telefonas pateikia ataskaitą apie praeitos savaitės aktyvų ekrano laiką. Nežinau, kaip atrodo jūsų duomenys, bet aš esu viršijęs aštuonias valandas per dieną, t. y. daugiau nei 40 proc. Nuo ir taip jau chroniškų turinio vartojimo įpročių, kuriuos turėjau praeitų metų pabaigoje. Ir tikrai nėra čia ką vynioti į vatą, toms permainoms laikas yra atėjęs“, – pripažįsta skaitmeninės reklamos agentūros „Choco Agency“ partneris.
Pasitikrinkite, ar jums reikalinga dėmesio dieta
Skaitmeninės reklamos profesionalas siūlo stebėti savo įpročius, kurie automatiškai pasufleruos atsakymą į klausimą, ar jums praverstų dėmesio dieta.
„Jeigu dieną pradedate ir baigiate telefono ekrane, jums reikia dėmesio dietos. Jei internetu klausydamiesi pranešimų šalia savęs turite telefoną, kuris yra padėtas ekranu į viršų – jums reikia dėmesio dietos. Jeigu vartojate ryškių formų trumpos apimties turinį, jums taip pat reikia dėmesio dietos. Jeigu vartojate emociškai įkrautą turinį, jums reikia dėmesio dietos.
Jeigu turinį vartojate daug kartų per dieną, po kelias akimirkas vienu kartu, jums reikia dėmesio dietos. Jeigu nuolat tikrinate COVID-19 statistiką ir žinote, pavyzdžiui, vakar dienos duomenis, jums tikrai reikia dėmesio dietos. Jeigu „Slack“ ar kitos vidinės komunikacijos platformos naudojimas yra pavirtęs į visą dieną trunkantį virtualų susitikimą, jums tikrai reikia dėmesio dietos. Jeigu jums atrodo, kad norite būti pasiekiamas nuolat, visą dieną tikrinate el. paštą, jums reikia dėmesio dietos. Jeigu esate bent minimaliai prisidėję prie to deklaruojamo 600 proc. „LinkedIn“ augimo Lietuvoje per pastaruosius kelis mėnesius, jums tikrai tikrai tikrai reikia dėmesio dietos“, – sako jis.
Pabaigai vyras pabrėžia, kad tikrai nebus lengva, nes viskas, kas šiame gyvenime reikalauja disciplinos, yra sudėtinga. Reikėtų nusiteikti, kad norint įgyvendinti tai tikslingai ir sąžiningai, pagal visas taisykles, įspūdis gali priminti pirmas sveikos mitybos dienas, kai viskam, ką darote, trūksta skonio, ryškumo, emocijų, viskas atrodo nuobodu, nedžiugina ir visas gyvenimas primena garuose virtas daržoves.
„Jeigu kyla klausimas, kam tada išvis to reikia ir kam tos informacinės daržovės yra reikalingos, aš pasakyčiau, kad produktyvumo ir dėmesio koncentracijos kontekste šių daržovių naudojimas gali būti vienintelis dalykas, neleisiantis mums patiems galutinai pavirsti daržove“, – užbaigia savo pranešimą T. Nemura.