Štai kaip išsidėlioja didžiausią susirūpinimą gyventojams keliančios sritys.
Skirtingose šalyse skiriasi gyventojų prioritetai, tačiau skurdas ir alkis yra bene labiausiai rūpima tema daugelyje šalių; Europoje – ji pirmoje vietoje. Vis dėlto daugiausia susirūpinimą keliančių klausimų susiję su aplinkosauga: mažėjanti biologinė įvairovė, vandens tarša, švaraus vandens stygius, nykstantys miškai, oro tarša ir kitos.
Vartotojai laukia iniciatyvos iš verslų ir gamintojų
Kalbant apie šių problemų sprendimus, žmonės nemano, jog imtis lyderystės ir pokyčių yra jų pačių atsakomybė. Daugiau kaip 6 iš 10 apklaustųjų mano, jog tai verslo ir gamintojų atsakomybė.
„82 procentų pirkėjų apsipirkdami mąsto, kaip sutaupyti pinigų, o ne kaip apsaugoti planetą. Tyrimas rodo, kad gyventojai tikisi, kad verslai, gamintojai ar prekės ženklai imsis iniciatyvos ir veiksmų, net jei dėl to verslui teks kažką paaukoti, o žmonės, savo ruožtu – yra linkę juos paremti ir prie šių iniciatyvų prisidėti“, – pastebi Renata Sadunišvili, „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Pasak jos, šis įpareigojimas įmonėms ir prekės ženklams svarbus ir tuo, jog kas antras apklaustasis teigia, jog yra linkęs investuoti laiko ir pinigų į teisingai besielgiančias bendroves.
„Kone pusė išties balsuoja pinigais – nepirkdami prekių ir paslaugų iš verslų, kurių vertybėms nepritaria, rodo tvarumo tyrimas. Šį atmetimo fenomeną mes aiškiai pamatėme ir Ukrainos karo kontekste“, – sako R. Sadunišvili.
Svarbu balansas tarp realaus indėlio ir komunikacijos
Pastebima, kad vis daugiau verslų įtraukia tvarumo prioritetus ir JTO Darnaus vystymosi tikslus į savo bendrovių strategijas; taip pat šios žinios pastebimos ir komunikacijoje. Pvz., „Kantar“ skaičiuoja, jog reklamų su socialine arba aplinkosaugine žinute nuo 2016 m. skaičius patrigubėjo. Tačiau vartotojai mano, kad verslas tvarumo temos imasi iš komercinių paskatų.
„64 proc. vartotojų Europoje netiki tokių veiksmų nuoširdumu ir mano, jog tai daroma komerciniais sumetimais. Paradoksas, kad viena vertus, būtent iš verslo labai tikimasi veiksmų ir iniciatyvos, kita vertus, į tas iniciatyvas žiūrima kiek nepatikliai. Tą nepatiklumą padeda mažinti pusiausvyra tarp realaus poveikio ir komunikacijos. Svarbu nepersistengti skiriant svarius rinkodarus biudžetus kalbant apie dalykus, nedarančius apčiuopiamos įtakos tvarumui. O imantis tvarumo iniciatyvų ir apie jas komunikuojant – išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą“, – akcentuoja R. Sadunišvili.
Prasmingi prekės ženklai auga sparčiau
Pasak „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų direktorės, darni veikla anaiptol nėra labdara, o pamatuota investicija. „Brand Z“ prekės ženklų dvylikos metų analizė (2006-2018) rodo, kad prasmingi, turintys aiškų pažadą ir vertybes, prekės ženklai istoriškai auga dvigubai sparčiau. Be to, jie turi savo segmentą: atsakingų vartotojų perkamoji galia vien greito apyvartumo prekių sektoriuje, „Kantar“ grupės duomenimis, Europoje sudaro daugiau kaip 380 mlrd. dolerių.
Ji atkreipė dėmesį, jog dėliojant darnaus vystymosi strategiją, svarbu atsižvelgti į penkis aspektus.
„Visų pirma, svarbu įvertinti, kuri tvarumo kryptis natūraliai tinka jūsų sektoriui: socialinė, aplinkosaugos ar valdymo. Tuomet sudėlioti, kaip čia jūs galite perteikti savo prekės ženklo vertybes ir pažadą. Kurie iš vartotojų segmentų įsitrauks į jūsų iniciatyvą. Galiausiai, kaip padėsite vartotojams įveikti vadinamąjį „sakau-darau“ barjerą, trukdantį elgtis pagal šias vertybes ir kokie jūsų veiksmai užtikrins tęstinumą siekiant tikslo“, – reziumavo „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.