Iš visų reklamos medijų, šalies reklamdaviai per pirmus devynis šių metų mėnesius liūto dalį skyrė būtent TV reklamai.
„Du trečdaliai visų šalies gross (tai yra be galimai taikytų nuolaidų) reklamos išlaidų teko TV reklamai ir tik 16 proc. – interneto kanalams. Regis, natūralu, nes reklama TV kanale kainuoja brangiausiai, tačiau net ir skaičiuojant pagal reklamos vienetus, daugiau nei pusė reklamos kiekio teko televizijai“, – pranešime žiniasklaidai atkreipė dėmesį Giedrė Juronienė, „Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė.
Pasak ekspertės, Europoje prekės ženklai neretai stipriai kliaujasi TV reklama dėl kol kas nenuginčijamai geriausio auditorijos pasiekimo, bet ne visada deramai išnaudoja skaitmeninius formatus. Kita vertus, socialiniai tinklai gali atrodyti patrauklus kanalas kaštų atžvilgiu, tačiau ne visose rinkose jis yra veiksmingiausias.
„Dėl šių skirtumų, nepavyks pagal vieną kurpalių pritaikyti reklamos skirtingoms medijoms: maksimaliam efektui išgauti būtina žiūrėti, koks kanalų derinys efektyviausias konkrečiame regione. Kartais gali tekti nukreipti dalį lėšų iš TV klipų į skaitmeninius kanalus, o kartais atvirkščiai, tad svarbu fiksuoti bendrą reklamos vaizdą bei konkurentų veiksmus visuose tinklelio kanaluose“, – sakė G. Juronienė.
Ekspertės teigimu, pasauliniai grupės tyrimai rodo, kad įvairių kanalų (ang. touchpoints) paveikumas smarkiai skiriasi, ir šie skirtumai didesni tarp pačių kanalų nei tarp regionų. Pavyzdžiui, pasauliniu mastu socialinių tinklų paveikumas yra santykinai daug didesnis nei Europos regione; o Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje skirtingai nei likusioje Europoje itin stipriai veikia eksperto rekomendacija (5 pozicija), kai Europoje ši medija neminima net dešimtuke.
TV reklama Europoje tarp paveikiausių
TV reklama išlieka paveikiausiu medijų kanalu Europoje ir pasauliniu mastu, o regionuose niekur nesmunka žemiau trečios pozicijos.
„Ši stipri TV pozicija nestebina, nes Lietuvoje televizijai žiūrovas skiria daugiau kaip 5 val. per dieną ir per šį laiką ji pasiekia beveik 7 iš 10 gyventojų. Be to, tai ir vienas labiausiai paplitusių laisvalaikio leidimo būdų. Tad net ir atsižvelgiant į santykinai aukštus kaštus, efektyvumo prasme televizija lieka tarp lyderių“, – sakė Lina Petraitienė, „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Visuose regionuose į veiksmingiausių kanalų sąrašą patenka beveik po lygiai tiek mokamų, tiek nemokamų kanalų. Europoje šiame tope greta TV rikiuojasi internetinės paieškos sistemos, spauda, socialiniai tinklai bei lauko stendai. Iš nemokamų bei nuosavų kanalų, stipriausias paveikumo pozicijas turi rekomendacijos iš lūpų į lūpas ir asmeninė patirtis, aukštai įvertintas įmonių svetainių ar e-parduotuvių kanalas, taip pat į dešimtuką patenka kitų vartotojų patirtis ar atsiliepimai ir pačios pardavimo ar paslaugų teikimo vietos.
Svarbus tinkamas derinys
„Jeigu reklamą iš lūpų į lūpas arba rekomendacijas valdyti bei suplanuoti yra sudėtingiau, tai įmonės svetainė ar e-parduotuvė yra ta vieta, kur galime visapusiškai kontroliuoti vartotojo patirtį, turinį ir jam siunčiamas žinutes. O šitas kanalas Europoje patenka į paveikiausių top penketuką. Kaip ir asmeninė patirtis prekės ženklo parduotuvėje, tad svarbu nenuvertinti ir tinkamai išnaudoti šias nuosavas medijas, suplanuoti tinkamą tiek mokamų, tiek nemokamų kanalų derinį, nes su prekės ženklu kriziniu metu aktyviai dirbantys verslai atsigavimo laikotarpiu auga greičiausiair“, – reziumavo „Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė.
.
„Power of Connection“ tyrimas atliktas trečią kartą, jis nagrinėja efektyviausius sąlyčio su vartotoju taškus (ang. touchpoints) skirtingose medijose bei pateikia dešimt efektyviausių kanalų įvairiuose regionuose. Analizė nagrinėja 1655 kampanijas, vykusias skirtingose medijose (tiek mokamose, tiek nemokamose arba nuosavose) ir 6 tūkst. prekės ženklų.