Apie Ukrainą kalba visi, apie partnerystę – tabu
Reprezentatyviame tyrime, kuriame remtasi „Norstat“ atlikta apklausa, nagrinėtos daugiausiai komentarų ir diskusijų socialiniuose tinkluose sulaukiančios temos – lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, tos pačios lyties porų partnerystė ir Rusijos karas Ukrainoje.
Paaiškėjo, kad visgi apylygių visuomenės grupių šiais klausimais identifikuoti negalima. Žmonių, kurie nepritartų ir partnerystės įstatymui, ir manytų, kad už lengvųjų narkotikų vartojimą reikėtų naudoti baudžiamąsias priemones, ir dėl karo Ukrainoje ieškotų kitų kaltų nei Rusija beveik nėra.
„Nėra vienareikšmiškų nuostatų, nėra vienos visuomenės grupės, kurie būtų prieš viską – tokių žmonių yra gal 1 proc., bet visi apklausų darytojai žino, kad kiekvienoje apklausoje yra maždaug tiek žmonių, kurie yra nepatenkinti viskuo“, – sakė „Adverum“ vyr. konsultantė Anastasija Zemdliauskaitė.
Vieningiausiai Lietuvoje sutariama, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje kalta Rusija – taip mano 84 proc. respondentų, prieš metus šis skaičius buvo beveik toks pats – 85 proc.
„Mums buvo įdomu suprasti, kaip mus veikia žinojimas, temos supratimas, domėjimasis, pasigilinimasis. Turėjome tris temas, sukeliančias didžiausią susidomėjimą. Karas Ukrainoje visiems buvo įdomiausia tema – suprantama, lietuviai jaučia didelę grėsmę, o mūsų smegenys į grėsmes reaguoja stipriausiai. Temomis apie lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą domisi mažai gyventojų – kas šeštas septintas kažkiek pasidomi. Aktyviai besidominčių šia tema ir tos pačios lyties partneryste visai mažai – daugiau žmonių sako, kad žino pagrindinius dalykus. Įdomu buvo pamatyti atsakymą į klausimą, ar apie tas temas ne tik skaitote, bet ir kalbatės su draugais, artimaisiais. Apie karą Ukrainoje visur, kiekvienoje kavinėje vyksta diskusijų, partnerystės įstatymas yra beveik tabu – trečdalis žmonių vengia diskutuoti, apie lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą nei vengia, nei nevengia, tačiau kalbasi retai“, – pasakojo A. Zemdliauskaitė.
Užsienio žiniasklaidos įtaka auga
Tyrime taip pat aiškintasi, kokiuose šaltiniuose žmonės domisi informacija. Kaip ir buvo galima tikėtis, didžioji dalis daugiausiai informacijos gauna iš naujienų portalų, televizijos, radijo ir iš socialinių tinklų.
„Kas buvo įdomesnio, kad jei karu Ukrainoje nemaža dalis domisi ir užsienio naujienų portaluose, užsienio televizijoje ir radijo paklauso, tai lengvųjų narkotikų ar partnerystės temomis Lietuvos žniasklaida žymiai galingesnė, labiau formuoja nuomonę, nes užsienio portaluose žmonės daug mažiau šiomis temomis pasidomi“, – pastebėjo A. Zemdliauskaitė.
Tarp tų, kurie mano, kad karo Ukrainoje kaltininkas yra kažkas kitas nei Rusija, ženklus skaičius tų, kurie rečiau seka informaciją Lietuvos kanaluose, labiau stebi neoficialius šaltinius, bendruomenių, atskirų žmonių kanalus.
„Matome, kad auga užsienio žiniasklaidos įtaka. 25-34 metų grupėje kas antras seka užsienio naujienų portalus, ji išsiskiria ir tuo, kad šiek tiek rečiau stebi Lietuvos žiniasklaidoje įvairias temas. Vilniečiai dažniau aplanko oficialių organizacijų puslapius, ypač tie, kurie sako, kad pasitikrina informaciją keliuose kanaluose, kas yra labai sveikintinas įprotis“, – kalbėjo A. Zemdliauskaitė.
Daugiau nei pusė žmonių pasakė, kad dažnai ar visada tikrina informaciją. „Geras žingsnis, kad žmonės supranta, kad informacijos tikrinimas yra pozityvus dalykas, kad reikėtų taip daryti. Tokių, kurie prisipažino, kad niekada ar retai netikrina, yra 14 procentų, ne tiek jau ir daug“, – sakė ji.
Socialiniuose tinkluose žmonės daugiausiai seka kitus žmones, nuomonės formuotojus, antroje vietoje yra susijusių organizacijų, institucijų puslapiai, trečioje – grupės, kuriose žmonės dalinasi, bendrauja, diskutuoja.
(Ne)pritarimas partnerystei: ką iš tiesų tai reiškia
Partnerystės įstatymo priėmimui šiuo metu pritaria apie trečdalį Lietuvos gyventojų: apie penktadalį pritartų, dar 13 proc. – greičiau pritartų šio įstatymo priėmimui, rodo apklausa. Tačiau, kaip aiškino KOG rinkodaros ir komunikacijos instituto direktorė Eleonora Šeimienė, svarbu, kaip žmonės supranta, ką tai reiškia, o dažniausiai nesutarimai kyla dėl teisės vadintis šeima ir auginti vaikus.
Pažiūrėjus, kas yra pritariantys partnerystės įstatymui, paaiškėjo, kad dažniausiai jam pritartų 16–34 metų žmonės, vilniečiai, gyventojai, turintys aukštąjį universitetinį išsimokslinimą. Pritariantys tokio įstatymo priėmimui taip pat dažniau mano, kad labai svarbu balsuoti šalies rinkimuose. Dažniau atsakymą „nepritarčiau“ rinkosi 55–64 metų gyventojai, taip pat turintys vaikų iki 18 metų.
„Tai dažniau finansiškai nesaugiai besijaučiantys gyventojai: manantys, kad galimas ekonominis nuosmukis juos palies stipriai ar gana stipriai, prasčiau vertinantys savo namų ūkio finansinę padėtį, taip pat tie, kurie mažiau domisi su partnerystės įstatymu susijusiomis temomis“, – kalbėjo E. Šeimienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nėra nė vieno aspekto, kuris, gyventojų nuomone, turėtų būti leidžiamas tos pačios lyties poroms, bet neleidžiamas nesusituokusioms. „Nepritarimas, kalbant apie vienalytes poras, iš esmės sukasi apie tokių porų vadinimą šeima ir teisę auginti vaikus. Kiti aspektai – teisė turėti lytinių santykių, paveldėti partnerio ar partnerės turtą, suteikti galimybę sužinoti antrosios pusės sveikatos duomenis – kelia gerokai mažiau prieštaravimų ir iš esmės dauguma gyventojų sutinka, kad tai galėtų būti leidžiama“, – teigė E. Šeimienė.
Ieškantys kitų nei Rusija kaltų nei karo dažniau jaučiasi finansiškai nesaugesni
Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai yra bene absoliučiai vieningi vienu klausimu – dėl karo Ukrainoje kaltininkų. 84 proc. apklaustųjų laiko Rusiją kalčiausia dėl karo Ukrainoje. Tarp manančių kitaip dažniausiai minimos JAV (6 proc.). Likusieji įvardija „kiti, t. y. ne Rusija, JAV ar NATO“, dalis pastarųjų sako, kad „nėra vieno kalto“.
„Aktyviai ar kažkiek besidomintys šia tema statistiškai reikšmingai dažniau teigia, jog karo kaltininkė – Rusija (92 proc. šių gyventojų). O mažai besidomintys dažniau linkę ieškoti kitų kaltųjų. „Gana įdomi detalė, kad kitus nei Rusija karo agresore laikantieji yra mažiau pilietiški, t. y. dažniau mano, jog šalyje vykstančiuose rinkimuose dalyvauti nelabai svarbu arba nesvarbu. Šie Lietuvos gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau teigia, kad pagrindinės karo kaltininkės – JAV. Taip pat tie, kurie teigia, kad kaltininkė ne Rusija, dažniau atsako jaučiantys stiprų finansinį nesaugumą“, – komentavo E. Šeimienė.
Narkotikai yra blogis, bet baudžiamosios priemonės – ne išeitis
Narkotikų dekriminalizavimo klausimas labiausiai iš visų tirtų atskleidė, kad Lietuvos visuomenė nėra susiskaldžiusi į dvi griežtas stovyklas. Apklausa parodė, jog 82 proc. gyventojų linkę pritarti, kad visi narkotikai yra blogis, tačiau pusė jų linkę nepritarti, kad narkotikų vartojimas būtų sprendžiamas baudžiamosios teisės priemonėmis. 23 proc. linkę pritarti, kad kanapių vartojimas laisvalaikio tikslais būtų legalus, nors du trečdaliai (66 proc.) šių žmonių yra linkę pritarti, kad visi narkotikai yra blogis. Dažniau kanapių legalizavimui būtų linkę pritarti vyrai, gyventojai iki 34 metų, didžiųjų miestų (neskaitant Vilniaus) gyventojai.
