„Mums tik atrodo, kad informacija yra virtuali, kad negalime jos apčiuopti, bet informacija sukuria mūsų kūno atsaką ir jame išsiskiriančios medžiagos mus veikia taip, kad nueiname ilsėtis, bet nepailsime, nes kankina nerimas, nemiga, nepavyksta susikoncentruoti. Taip yra todėl, kad mes visi dalyvaujame kare, tik Lietuvoje dalyvaujame ne fiziškai, o emociškai. Mes patiriame vienodą emocinį stresą, lyg būtume mūšio lauke. Tai – didžiulė įtampa mūsų psichikai ir mums reikėtų pagalvoti, kaip su tuo tvarkytis, kaip išsiugdyti atsparumą“, – signalizuoja „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ bendraįkūrėjas A. Navys.
Lapkričio 29 dieną renginyje „Atsparumas karo metu: kaip komunikuoti viduje ir išorėje“ jis padės susidėlioti atsparumo planą ir kalbės apie tai, kaip priimti krizines situacijas (šiuo atveju – karą), iš psichologinės ir komunikacinės pusės, kad vienu metu spaustume arba stabdį, arba greičio pedalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Atsparumo klausimas iš visuomenės persikelia į konkrečias verslo įmones ir organizacijas. Kokių atsparumo karui pamokų galime išmokti iš didžiujų Ukrainos prekių ženklų – kaip jie komunikuoja karo metu, kad užsitikrintų atsparumą ir išsaugotų darbuotojų, klientų bei visuomenės pasitikėjimą?
Agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius minėtame Komunikacijos industrijos asociacijos renginyje pristatys 17 svarbiausių Ukrainos prekių ženklų atvejų – kaip jie elgiasi ir komunikuoja karo metu.
„Ukrainos prekių ženklų komunikacija mus moko (kad ir kaip nesinorėtų), kad reikia pasiruošti scenarijus patiems blogiausiems variantams: ką darysi, kaip užtikrinsi veiklos tęstinumą, ką sakysi darbuotojams, klientams, visuomenei ir viską koordinuosi su valdžios institucijomis. Ukraina moko, kad verslas yra neatsiejama visuomenės dalis ir visuomenė tikisi, kad verslas padės šaliai apsiginti – tai sėkmingai ir daro“, – sako V. Matulevičius.
Renginyje jis analizuos, kaip bet koks kritinėmis situacijomis priimtas sprendimas prekės ženklui gali reikšti arba didžiulę sėkmę, arba krizę.
„Vienas pavyzdys – Ukrainos dujų ir naftos kompanija „Naftogaz“, kuri nuo pat karo pradžios informavo visuomenę, kaip veikia visa jų infrastruktūra; kėlė žmonių kovinę dvasią rodydami, kaip jų darbuotojai gina šalį kariuomenėje ar teritorinėje gynyboje. Jie netgi pasidalino Molotovo kokteilio receptu – jiems tinka, nes „Naftogaz“, – pasakoja V. Matulevičius.
Pasak jo, verslo vaidmuo yra itin svarbus kritinėse situacijose. Nuo verslo atsparumo priklausys jo likimas, nes krizėje vienu veiksmu galima arba susigadinti, arba susikurti itin stiprią reputaciją.
„Kitas geras pavyzdys – didžiausias Ukrainos bankas „PrivatBank“ nuo pat karo pradžios proaktyviai komunikavo apie paslaugų tęstinumą. Nes pinigai žmonėms – ypač svarbu. Bankas priėmė svarbius sprendimus, pavyzdžiui, neėmė pinigų už pinigų išgryninimą ar kitas paslaugas, bendrai teikė su finansais susijusią informaciją, išnaudojo savo kanalus informacijos teikimui. Praėjus pirminiam šokui, pradėjo leisti kortelių dizainus su patriotiniais užrašais, taip rodydamas, kad verslas veikia net ir invazijos sąlygomis, niekas nesugriūva“, – pavyzdžiais kalba artėjančio renginio pranešėjas.
Ukrainoje pradėtas karas mus moko, kad atsparumas negimsta per naktį. Asmeninį ir organizacijos atsparumą reikia ugdytis taikos metu. Lapkričio 29 d. Komunikacijos industrijos asociacijos ir „Workland“ renginyje bus kalbama, kodėl verta ir kaip tai daryti?