Naujasis reguliavimas kuria sąžiningas taisykles, nuspėjamą verslo aplinką, didina interneto tarpininkų skaidrumą ir patikimumą, dėl ko tikimasi į tarpininkų platformas pritraukti daugiau verslų. Tai savo ruožtu skatins internete veikiančių verslų konkurenciją, didins pasirinkimo galimybes vartotojams, sudarys sąlygas rinktis gerą kokybę ir palankias kainas.
Aiškesnės taisyklės
Internete veikiančių verslų sėkmę neišvengiamai lemia tai, kaip jie yra pristatomi internetinėse tarpininkavimo platformose ir tai, kiek vartotojų juos pasiekia per interneto paieškos sistemas. Iki šiol su tarpininkavimo platformomis ar interneto paieškos sistemomis bendradarbiavę verslai neturėjo aiškių taisyklių, kuriomis būtų apibrėžti jų reitingai ar paieškos kriterijai. Beveik pusė (46 proc.) Europos Komisijos apklaustų verslų atsakė patiriantys problemų bendradarbiaujant su internetinėmis tarpininkavimo platformomis.
Internetinėse tarpininkavimo platformose veikia verslai, priklausantys įvairiausiems sektoriams – nuo mažmeninės prekybos, profesinių paslaugų iki svetingumo sektoriaus. Interneto platformomis naudojasi tiek stambieji verslininkai, tiek smulkios ir vidutinės įmonės. Daliai jų interneto platformos yra pagrindinis kanalas pasiekiant pirkėjus ar klientus. Tuo metu interneto paieškos sistemos didžiulius interneto vartotojų srautus nukreipia į tam tikrus verslus.
Įsigaliojęs reglamentas nubrėžia naujas veiklos sąlygas tokioms interneto platformoms kaip trečiųjų šalių e. prekybos platformos („Amazon“, „eBay“, „Fnac Marketplace“), programėlių parduotuvės („GooglePlay“, „Apple App Store“, „Microsoft Store“ ir kt.), verslams skirtos socialinių tinklų platformos (kūrėjų valdomos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros), kainų palyginimo įrankiai („Skyscanner“, „Google Shopping“ ir kt.) ir interneto paieškos sistemos („Google Search“, „Yahoo!“, „Bing“ ir kt.).
Reglamentui įsigaliojus, jis palies ne tik verslo atstovus, bet ir pačias platformas. Tai reiškia, kad interneto tarpininkai privalo peržiūrėti savo taisykles ir priimti atitinkamus pakeitimus. Tikimasi, kad šis reguliavimas ir aiškių taisyklių turėjimas bei jų laikymasis padės kurti kur kas sklandesnį abiejų pusių dialogą, padės sudaryti palankesnes sąlygas konkurencinei aplinkai, o vartotojams užtikrins didesnes prekių pasirinkimo galimybes.
Nesąžiningoms taisyklėms – atgalinio galiojimo principas
Tarp kelių pagrindinių teisinių pokyčių – atgalinio galiojimo principas nesąžiningoms taisyklėms, griežti informavimo apie sąlygų pakeitimą principai, skaidrus verslų reitingavimas, vidiniai skundų sprendimo procesai ir mediacijos įvedimas viduje neišspręstiems ginčams.
Interneto tarpininkai iki reglamento įsigaliojimo turėjo atlikti namų darbus, peržiūrėti ir atitinkamai pakoreguoti savo taisykles. Jei šiuo metu galiojančiose taisyklėse bus palikta sąlygų, kurios neatitinka naujojo reglamento, jos bus laikomos negaliojančiomis. Taip pat yra numatytas atgalinis galiojimas: nesąžiningos sąlygos laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis dar prieš reglamento įsigaliojimą.
Naujas 30 dienų įspėjimo terminas
Pagal naująją tvarką bendrosios platformų sąlygos turi būti surašytos paprastai ir suprantamai ir taip, kad būtų lengvai pasiekiamos. Jei bendrosiose sąlygose daromi pakeitimai, apie juos platformų paslaugomis besinaudojantys verslo klientai turi būti informuoti bent prieš 15 dienų iki tokių sąlygų įsigaliojimo.
Verslo klientams turi būti sudaryta reali galimybė susipažinti su sąlygų pakeitimais, turėtų būti užtikrintas aiškumas ir proporcingumas dėl sutarties nutraukimo. Nuo šiol bus taikomas ne mažesnis nei 30 dienų terminas verslo pašalinimui iš platformos.
Toks pašalinimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, tad interneto tarpininkai negalės be nepagrįstų priežasčių pašalinti vieno ar kito verslo kliento. Be to, iki pašalinimo turi būti sudarytos sąlygos verslo klientui pasitaisyti.
Reitingai verslui bus suteikiami aiškiai ir skaidriai
Itin svarbi žinia verslams – skaidrūs ir aiškūs reitingavimo interneto platformose principai. Nuo šiol interneto tarpininkai privalo nurodyti reitingą lemiančius parametrus, santykinę jų svarbą, palyginimą su kitais parametrais ir pan. informaciją.
Verslo klientai, turėdami aiškias reitingavimo taisykles, galės geriau suprasti, kaip veikia reitingo nustatymo mechanizmas. Savo ruožtu vartotojai turės galimybę palyginti įvairių paslaugų teikėjų reitingo nustatymo praktiką.
Skundai pirmiausiai nagrinėjami vidinėje sistemoje
Naujasis reglamentas interneto platformoms numato pareigą turėti vidinę verslo klientų skundų nagrinėjimo sistemą. Ji turi būti lengvai prieinama ir nemokama verslo klientams, ja užtikrinama, kad skundai būtų išnagrinėti per pagrįstą laikotarpį.
Jei skundai neišsprendžiami vidinėje sistemoje, ginčai skatinami būti išspręsti mediacijos tvarka. Interneto platformų pasirinktų mediatorių vaidmuo tarpininko ir verslo kliento ginče yra panaši į vartotojų apsaugos tarnybai verslo ir vartotojų santykiuose.
Mediacija sprendžia vidinėje sistemoje neišspręstus ginčus
Platformoms nustatyta pareiga nurodyti bent du mediatorius, su kuriais platforma nori bendradarbiauti mėgindami išspręsti ginčus, kylančius dėl atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo, įskaitant skundus, kurių neįmanoma išspręsti naudojantis vidine skundų nagrinėjimo sistema.
Mediacija gali suteikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams galimybę tinkamai išspręsti ginčus nesikreipiant į teismą ir nepradedant teisminio proceso, kuris gali būti ilgas ir brangus. Tiesa, bandymai pasiekti susitarimą mediacijos būdu neužkerta kelio šalių teisei bet kada pradėti teismo procesą.
Reglamento reikalavimai dėl vidinės skundų nagrinėjimo sistemos ir mediatorių skyrimo netaikomi platformoms, kurios laikomos mažosiomis įmonėmis, t. y. kurios samdo mažiau nei 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 43 mln. eurų sumos.
Galiausiai, reglamentu praplečiamos grupės ieškinio instituto galimybės: asociacijoms, vienijančioms tam tikro sektoriaus verslininkus, suteikiama teisė pareikšti grupės ieškinį.