„Be abejonės. Daug kartų nuskambėjo žodis „atsakomybė“. Patikėkite, atsakingai“, – po posėdžio paklaustas apie atsakomybę portalui teigė E. Valatka.
„Tai, kad tarybos narių nuomonė išsiskiria balsuojant už vieną ar kitą kandidatą, čia yra tokia situacija. Bet vėlgi, neskubinkime įvykių“, – pridūrė jis.
Pasak tarybos pirmininko, atviro balsavimo galimybė buvo svarstoma po to, kai toks pasiūlymas nuskambėjo visuomenėje.
Birželį, Seimo Kultūros komiteto posėdyje E. Valatka teigė, kad atviras balsavimas renkant LRT generalinį direktorių būtų galimas, tačiau antradienį pats balsavo prieš tokį siūlymą.
Antradienį posėdžiavusi LRT Taryba nepritarė siūlymui visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių rinkti atviru Tarybos narių balsavimu. Penki nariai pasisakė už šį siūlymą, 7 – prieš viešą balsavimą.
Kito LRT generalinio direktoriaus konkurso data – šių metų spalio 3 diena.
LRT Taryba birželį vėl nepavyko išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT Tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT Taryba.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.