Vidas Mačiulis: krepšinis yra Dievo dovana Marijos žemei

„Krepšinis yra Dievo dovana Marijos žemei, ir, turiu pasakyti, kad nei vyskupai, nei arkivyskupai, nei kunigai nepyksta, kad mes pavadinam jį „antrąja religija“, nes ne vienas iš jų eina į areną, žiūri varžybas, džiaugiasi ir sukalba poterius, kad laimėtų Lietuvos rinktinė ar mūsų Kauno „Žalgiris“. Nežinau, ar jaunoji karta taip mylės tą krepšinį kaip mes, bet mus taip sujungė tie auksiniai „Žalgirio“ laikai, kad kai laimėjom su ragais nagais 1984 metais pergalę, tuščios buvo Kauno gatvės, kolūkiečiai mesdavo dalgius ir eidavo žiūrėt televizoriaus, visų širdys tada plakdavo vienu ritmu vardan pergalės“, – sako ilgametis krepšinio komentatorius ir žurnalistas Vidas Mačiulis.

Lietuvos vyrai ne kartą skynė pergales krepšinio čempionatuose, bet aršiausios kovos, vienbalsiai sutinka visi laidos dalyviai, vyko sovietmečiu, kai legendinis Kauno „Žalgiris“ išbėgdavo į aikštelę prieš Maskvos Centrinio Armijos Sporto Klubo krepšininkus. Tada širdys apmirdavo visiems, kas suvokė šių kovų slaptą prasmę, o „nugalėti Maskvą“ tapdavo kiekvieno lietuvio garbės ir pasididžiavimo reikalu.

„Krepšinis yra esmingas lietuvių tapatybės elementas, besivaržantis su lietuvių kalba. Futbolo nemokam lošt, išskyrus vieną kitą pavienį sportininką, nieko neatsitiks, jei Lietuvoj futbolo nebus, ar futbolo stadiono, o štai jei krepšinio nebus – jau bėda... Man įspūdingiausios būdavo krepšinio kovos tarp „Žalgirio ir CSKA, tiesiog akyse stovi Arvydas Sabonis, lieknas, dar be traumų, kaip jis dėdavo tą kamuolį į krepšį, tai buvo tiesiog poezija“, laidoje sentimentų neslėps ir istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Laidoje apie kovą už Europos auksą ir įžvalgomis apie trenerio darbą pasidalins ir treneris Antanas Sireika, vadovavęs Lietuvos rinktinei, su kuria laimėjo Europos krepšinio čempionato aukso medalius 2003 metais.

„Nėra su kuo palygint to jausmo, kas dėjosi, kai parvežėm auksą, kiek žmonių mus pasitiko, nebent su Sąjūdžio mitingais, kai nesuprasdavai, kur minios pradžia, kur pabaiga. Pirmiausia nusileidom Kaune, tada nuo Karmėlavos mus pasitiko visas prospektas žmonių, mes važiavom atviram autobuse, žmonės stovėjo ir mojavo, ėjo tada šiurpas ne nuo vėjo, o nuo žmonių, nuo emocijų ir džiaugsmo, kad mums pavyko. Kai nuvažiavom prie Kauno pilies, ten irgi, kur pasuki galvą, matėsi žmonių jūra, to neįmanoma pamiršti“, – prisimena buvęs Lietuvos rinktinės treneris Antanas Sireika.

Jau šį sekmadienį DELFI TV eteryje antroji laida iš ciklo „Nusipelnę Lietuvai. Žmonės ir įvykiai, kurie formavo valstybę”. Šioje laidoje visas dėmesys bus skirtas krepšiniui, šiemet Lietuvoje mininčiam šimtmetį, kuris neabejotinai labiausiai iš visų sporto šakų prisidėjo formuojant lietuvių tautinę savimonę ir įkvėpė pasididžiavimo savo valstybe.

„Nusipelnę Lietuvai. Žmonės ir įvykiai, kurie formavo valstybę“, sekmadienį 9:00 val. per DELFI TV.
Projektas finansuojamas „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis“.