Vietoj brėžinių – virtualus pasivaikščiojimas
NT bendrovė „Eika“ nuo 2017 m. pradžios pradėjo naudoti įrankį „Eika VR“ ir nuo tada kiekvieną naują projektą pradeda nuo jo skaitmenizacijos – taip potencialūs pirkėjai gali „pasivaikščioti“ realiai dar neįrengtuose butuose ar net nepastatytuose namuose.
„Mes po statybos objektus nevaikštome – ten žmogui nelabai parodysi ką nors apčiuopiamo. Daugeliui žmonių statybose reikia per daug vaizduotės įdėti, jie bijo kažkurioje vietoje suklysti. Čia man ir mano kolegoms pardavėjams puikiausiai padeda virtuali realybė, nes klientai mato esminius momentus, kurie yra svarbiausi renkantis būstą“, – pasakojo „Eika“ pardavimo projektų vadovas Justinas Šavelskis.
Pasak jo, lietuviams labai patinka šviesūs butai, didelis privatumas ir, žinoma, gera kaina. „Virtuali realybė leidžia pamatyti, kiek kuriuo metu saulės pateks į butą, koks bus vaizdas pro langą, kiek jie bus matomi kaimynams. Prabangiuose projektuose yra ir įvairūs kiti elementai – vidiniai kiemai, vaikų žaidimo aikštelės, įvairiausios užtvertos teritorijos, skirtos tik mūsų gyventojams, po kurias galima pasivaikščioti. Svarbiausia, jie gali pamatyti visas tas žaliąsias zonas, pajausti visas emocijas ir susidaryti įspūdį patys, o ne išgirsti iš pardavėjo“, – kalbėjo jis.
„Eikos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė pridūrė, kad nors ši technologija vis dar yra brangi, jos atsiperkamumas matomas tiek per pardavimų greitį, tiek per klientų pasitenkinimą. Pasak jos, naudodamiesi šiais įrankiais jie taip pat gauna daug rinkodarai ir pardavimams naudingos medžiagos. „Kitas žingsnis, kurį dabar žengiame – norime visus šiuos dalykus supaprastinti. Norime turėti tiesiog internetui pritaikytus modelius, pasiekiamus per liečiamus ekranus, kuriuos galima pasiekti ir be akinių, nes kai kurie, ypač vyresni žmonės, kartais jaučia tam baimę. Iš esmės jau dabar visi mūsų pardavėjai savo kompiuteriuose turi projektų modelius, video, nuotraukas – labai plati rinkodarinės medžiagos paletė“, – pasakojo ji.
Po parodas ir kitus renginius bendrovės atstovai keliauja su paprastesne technologijos versija, o biure galima išmėginti virtualios realybės akinius – juos užsidėjus galima virtualiai pasivaikščioti po butą, išeiti pasižvalgyti į balkoną ar namo kiemą. Tik modernios technologijos ne visada veikia tobulai sklandžiai – norėdami pademonstruoti, kaip veikia šis įrankis, „Eikos“ atstovai beveik pusvalandį bandė jį įjungti, tikindami, kad paprastai taip nebūna ir klientams tiek laukti nereikia.
Vien virtualumo neužtenka
Virtualios realybės sprendimus taiko ir NT bendrovė „Citus“, tačiau vien jais nepasikliauna. „Esame išbandę ne vieną virtualios ir papildytos realybės sprendimą. Anksčiau juos siūlėme ir pardavimų proceso metu, siūlydami klientams išbandyti atvykus į projektą. Tačiau pastebėjome, kad tuo metu klientams daugiau vertės suteikia pasivaikščiojimas po projektą ir susipažinimas gyvai. Visgi toliau bandome šias galimybes: mūsų projekte „Miško ardai“ yra 360° virtualus turas, kurį galima „patirti“ ir mobiliuosiuose įrenginiuose, ir naudojantis virtualiosios realybės įrenginiais ar kompiuterio ekrane“, – pasakojo bendrovės rinkodaros vadovė Erika Maslauskaitė.
„Technologinius sprendimus aktyviai išbandome dalyvaudami įvairiose NT parodose ir kituose renginiuose – čia žmonės neturi galimybės tiesiogiai pažinti projekto, o technologijos suteikia puikią galimybę tai padaryti. Domimės naujovėmis ir ateityje jas taikysime, tačiau esu įsitikinusi, kad lemiamą sprendimą pirkti būstą konkrečiame projekte turi bendras skirtingų rinkodaros, komunikacijos ir pardavimų kanalų bei priemonių derinys, jo taikymo efektyvumas“, – kalbėjo ji.
Alternatyva – pavyzdiniai butai
NT bendrovė „Hanner“ šiuo metu apsieina be virtualios realybės sprendimų. „Kiekviena kompanija pasirenka savo taktiką ir strategiją. Virtuali erdvė tikrai geriau nei nieko, bet mums atrodo, kad geresni sprendimai yra, kai įrengiami tikri butai“, – sakė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
„Hanner“ savo statomuose projektuose atsirenka kelis butus ir juos pilnai įrengia. „Jie būna su baldais, su aksesuarais, užuolaidomis – ten absoliučiai realus gyvenimas: toks jausmas, kad ryte žmogus išėjo į darbą ir jūs dabar grįžote. Galima patikrinti, ar užtenka vietos rašomajam stalui, kiek spintoje tilps drabužių, ar patogioje vietoje pastatyta skalbimo mašina ir tt. Mūsų nuomone, tai yra kur kas efektyvesnė priemonė, kuri suteikia potencialiam pirkėjui gerokai daugiau informacijos ir galimybių įsivertinti būstą“, – kalbėjo A. Avulis.
Jie patys tokį variantą taiko trijose rinkose, kuriose dirba – Vilniuje, Rygoje ir Bukarešte, tačiau jam yra tekę Londone matyti kitų kompanijų siūlomų variantų, kai šalia statybų pastatomi paviljonai su įrengtais butais. „Jie įrengiami tiksliai tokie, kaip numatyta projekte, kur langai – užklijuojama, koks bus matomas vaizdas ir iš kitos pusės pašviečiama į jį: atrodo labai realistiškai. Ir viską taip pat galima išbandyti – tas smulkmenas, detales, kurios gal atrodo nereikšmingai, bet padeda gyventi patogiai“, – sakė jis.
Pasak A. Avulio, didžioji dalis butų jų statomuose projektuose būna parduodami dar nebaigus jų statyti, tačiau žmonės renkasi kur kas atsakingiau nei prieš ekonominę krizę, tad rinkodaros ir pardavimų skyriui tikrai reikia pasistengti, parodant kiekvieno būsto privalumus.
„Visko būna, bet šiaip žmonės gana atsakingai perka: įsivertina lokaciją, kokybę, statytojo patikimumą, kartaus pusę metų ieško, svarsto, kol apvažiuoja daugybę projektų. Prisimenu laikus, kaip žmonės pirko prieš krizę 2007-2008 metais – tai tikrai buvo beprotystė. Dabar tokių, kurie pirktų vedami emocijų, o ne viską įsivertinę, pasitaiko labai retai“, – pasakojo A. Avulis.