Tačiau būtent šios technologijos paplitimas greitu laiku gali tapti didžiule problema, su kuria susidurs visuomenė. Mat pastaroji išmaniųjų technologijų amžiuje sunkiai sugeba atskirti, kuri naujiena yra tikra, o kuri melaginga, vadinamoji „Fakenews“.
Grėsmė, kurios pavojaus dar neįsivaizduojame
Įsivaizduokite kokios nors šalies diktatorių, kurio neva nutekintas vaizdo klipas pasirodo socialiniuose tinkluose. Jame diktatorius kalba, jog po poros valandų į kaimyninę šalį bus paleistos kelios balistinės raketos. Kas pasakys – tiesa tai, ar melas? Visuomenė gali patikėti, ypač, kai ir realiame pasaulyje yra tokių diktatorių, žadančių paleisti raketas.
Sakysite, kad tai skamba per daug fantastiškai?
O jei tai būtų Seimo Finansų komiteto pirmininkas, kuris praneštų, jog vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje turi finansinių sunkumų? Melagingame vaizdo įraše jis pasidalintų savo planais iš šio banko išsiimti visas santaupas ir siūlytų tą patį padaryti kitiems. Tikroviškesnė situacija? Juk panašus skandalas Lietuvoje jau buvo, kai dėl melagingos informacijos gyventojai masiškai puolė išsiimti pinigus iš tuometinio Vilniaus banko.
„Deepfake“ grėsminga tuo, kad veikdama žmonių emocijas ir didelį patiklumo jausmą žinomų žmonių teikiamai informacijai, gali sukelti staigų „sniego gniūžtės“ efektą. Prireiks nemažai laiko, kol bus įrodyta, jog pateikta informacija buvo melaginga. O per tą laiką atskiri asmenys, verslas ir net valstybės gali patirti milžiniškų (finansinių) nuostolių.
Ką (ne) pasakė M. Zuckerbergas
Šiuo metu „Deepfake“ yra naudojama daugiau pramogai, pokštams ar norint pasišaipyti. Vienas naujausių „Deepfake“ pavyzdžių – birželio mėnesį „Instagram“ paskyroje publikuotas „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo interviu CBSN televizijai. Jo metu M. Zuckerbergas kalba apie didelių duomenų (angl. big data) įtaką žmonių visuomenei.
„Akimirką įsivaizduokite, kad vienas žmogus kontroliuoja milijardo žmonių pavogtus duomenis, visas jų paslaptis, jų gyvenimą, jų ateitį. Už visa tai esu dėkingas „Spectre“. Nes jie įrodė man, kad tas, kuris valdo duomenis, valdo ateitį“.
Yra tik vienas „bet“. M. Zuckerbergas nedavė šio interviu ir nepasakė šios frazės. Tiek ši frazė, tiek pats realistiškai atrodantis vaizdo klipas, tiek Džeimso Bondo laikų „Spectre“ arba „šmėkla“ tėra išgalvotos fantazijos vaisius.
Vaizdo klipe buvo panaudota dar 2017 m. M. Zuckerbergo duoto interviu medžiaga ir uždėtas CBSN logotipas bei spalvos. CBS jau pareikalavo iš „Facebook“ pašalinti šį įrašą, kuriame neteisėtai naudojamas kompanijos logotipas ir spalvos. Į tai „Facebook“ atstovai tesugebėjo atsakyti, jog jų vidaus taisyklės neleidžia šalinti tokių įrašų, geriausiu atveju gali tik sumažinti jų pasiekiamumo rodiklius. Taigi šis vaizdo klipas vis dar kabo „Instagram“.
Kaip suvaldyti ateities grėsmes?
Ar pajėgus „Facebook“ suvaldyti netikrų naujienų srautą? Šis klausimas kelia naują diskusijų bangą.
Tai jau nebe pirmas kartas, kai M. Zuckerbergo atvaizdas panaudojamas netikrame vaizdo įraše. 2018 m. buvo publikuotas įrašas, kuriame jis teigė, jog planuoja panaikinti „Facebook“.
„Deepfake“ technologija yra pavojingesnė nei „Fakenews“, nes ji kalba konkretaus asmens, dažniausiai labai žinomo ir galinčio paveikti kitus asmenis, lūpomis. Beje, internete jau yra sukurti keli „Deepfake“ vaizdo įrašai su Donaldu Trumpu, pramogų pasaulio įžymybėmis.
Tobulėjant technologijoms, kyla grėsmė, kad interneto erdvėje gali pasirodyti daugiau melagingų vaizdo įrašų, kuriuos taps dar sunkiau atskirti nuo realių ir kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galės paveikti realių žmonių, korporacijų ar net valstybių likimus. Prireiks nemažai laiko, kad tokia informacija būtų paneigta ir būtų atkurtas visuomenės požiūris į ekonomiką ar politinius santykius. Tuo pačiu metu kyla ir kitas klausimas – kas už tai atsakys?